2021 m. spalio 4 d. Stokholme Karolinskos instituto Nobelio asamblėja paskelbė, kam skiriama tų metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Ji atiteko dviem mokslininkams – Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, išaiškinusiems, kaip žmogus jaučia temperatūrą ir prisilietimą [1]. Vienas iš jų atsakymą rado uždavęs klausimą, kuris, rodos, labiau tiktų virtuvei nei laboratorijai: kodėl čili pipiras degina?

Paaiškėjo, kad atsakymas aprėpia kur kas daugiau nei čili. Jis paaiškina, kodėl lapkričio rytą imbieras šildo gerklę, kodėl cinamonas švelniai kaitina liežuvį, kodėl mėta atrodo šalta, nors tokia nėra, ir kodėl ciberžolė – artimiausia imbiero giminaitė prieskonių lentynoje – elgiasi visai kitaip nei visi kiti. „Šildantis“ – ne vaizdingas posakis. Jūsų nervams tai apibūdinimas pačia tiesiogine prasme.

Tai pasakojimas apie vieną receptorių ir apie šaknis, išmokusias jį įjungti.

Čili pipiras San Fransisko laboratorijoje

Medžiagą, dėl kurios čili pipirai degina, chemikai žinojo jau seniai. Negryną ekstraktą iš džiovintų pipirų 1816 m. pirmasis išgavo Christianas Friedrichas Bucholzas [2]; 1876 m. Johnas Threshas šį junginį išgrynino ir davė jam iki šiol išlikusį vardą – kapsaicinas [3]. 1912 m. bendrovės „Parke-Davis“ vaistininkas Wilburas Scoville’is sugalvojo, kaip aitrumą išmatuoti. Pipirų ekstraktą jis pamažu, žingsnis po žingsnio, skiedė pasaldintu vandeniu tol, kol dauguma iš penkių ragautojų nebejuto deginimo, – ir praskiedimo laipsnis tapo pipiro įverčiu [4]. Pagal jo skalę čili aitrumas visame pasaulyje vertinamas iki šiol.

Tačiau visus tuos metus niekas nežinojo, kaip kapsaicinas tai padaro. Kodėl molekulė, kuri pati jokios temperatūros neturi, atrodo karšta?

XX a. paskutinio dešimtmečio antroje pusėje Davidas Juliusas su kolegomis iš Kalifornijos universiteto San Fransiske atsakymo nusprendė ieškoti sunkiuoju keliu. Jie sukūrė milijonų DNR fragmentų biblioteką – ji atitiko genus, veikiančius skausmą, karštį ir prisilietimą fiksuojančiuose jutiminiuose neuronuose, – ir po vieną įterpinėjo tuos genus į kultūroje auginamas ląsteles, kurios į kapsaiciną paprastai nereaguoja. Po ilgų ir kruopščių paieškų atsirado vienas vienintelis genas, privertęs ląsteles sureaguoti [1]. Jis kodavo nervinės ląstelės membranos kanalą – porą, kuri atsiveria, įleidžia krūvį turinčių dalelių srautą ir sužadina nervą. Straipsnis žurnale Nature pasirodė 1997 m. spalio 23 d. [5].

Tuomet ir padarytas atradimas, pipirų keistenybę pavertęs Nobelio premija. Mokslininkams pašildžius ląsteles, tas pats kanalas atsivėrė savaime. Jis reaguoja į tokią temperatūrą, kurią jaučiame kaip skausmą, – maždaug nuo 43 °C [5]. Kapsaicino receptorius pasirodė esąs karščio jutiklis. Vėliau jis pavadintas TRPV1 [1].

Vadinasi, čili nėra tik panašus į karštį. Jis sužadina tą patį jutiklį, kuris praneša smegenims apie plikinamai karštą puodelį, o smegenys, tuo pačiu nervu gavusios tą patį signalą, pasako vienintelį dalyką, kurį gali: karšta. Beje, tai ne vienintelė augale pasislėpusi Nobelio premija – savąją turi ir burokėlis.

Jutiklis, sumuojantis signalus

Po metų ta pati laboratorija parodė tai, ką verta prisiminti kaskart, kai recepte imbieras atsiduria greta citrinos ir karšto vandens. Rūgštis sumažina temperatūrą, kuriai esant kanalas atsiveria: silpnai rūgščioje terpėje, kai pH yra 5.9 arba mažesnis, jis suveikia jau kambario temperatūroje. Autoriai receptorių pavadino cheminių ir fizinių dirgiklių, kuriuos jaučiame kaip skausmą, molekuliniu integratoriumi [6]. Paprastai tariant, jis sudeda viską, ką gauna. Truputis karščio, truputis rūgšties ir truputis aitrios molekulės – kiekvienas jų stumteli kanalą arčiau atsivėrimo.

Imbieras turi tą patį raktą

Kapsaicinas priklauso cheminių junginių šeimai, vadinamai vaniloidais – pagal nedidelę žiedo formos atomų grupę, kurią turi ir vanilinas, vanilei kvapą suteikianti molekulė. Ši grupė yra kapsaicino molekulės galva – ta dalis, kuri įsitaiso receptoriuje [11]. Tokią pat grupę turi ir aitrieji imbiero junginiai gingeroliai [12].

2002 m. Sidnėjaus universiteto mokslininkai jų poveikį išbandė tiesiogiai jutiminiuose neuronuose. 6-gingerolis ir 8-gingerolis sukėlė tokius pat kalcio koncentracijos šuolius ir elektros sroves kaip kapsaicinas, o kapsaicino receptorių blokuojantis vaistas atsaką nuslopino. Straipsnio pavadinimas pasako viską: „Gingerols: a novel class of vanilloid receptor agonists“ (liet. „Gingeroliai – nauja vaniloidų receptoriaus agonistų klasė“) [13]. Kitaip tariant, imbieras nėra tiesiog panašus į čili. Nervą jis veikia lygiai taip pat, pro tas pačias duris, tik švelniau.

Kas vyksta toliau, priklauso nuo to, ką su šaknimi darote. Šviežiame imbiere gausu gingerolių. Jį džiovinant ar kaitinant gingeroliai netenka vandens molekulės ir virsta šogaoliais. Skaičiuojant gramui sausosios medžiagos, šviežiame šakniastiebyje yra apie 5.9 mg 6-gingerolio ir mažiau nei 0.1 mg 6-šogaolio, o džiovintame imbiere 6-šogaolio gali būti iki 3.7 mg [14]; daugiausia jo susidaro džiovinant karštu 150 °C oru [15]. O kai Japonijos mokslininkai su receptoriumi išbandė visą šių junginių eilę, TRPV1 aktyvino kiekvienas gingerolis ir kiekvienas šogaolis, šogaoliai – stipriau [16]. Štai kodėl imbiero milteliai degina kitaip nei šviežia šaknis, o šaltai spaustose šviežio imbiero sultyse išlieka švelnesnė, gaivesnė gingerolių šiluma.

Be to, imbieras – vienintelis mūsų asortimento augalas, kurio šakniastiebiui Europos vaistų agentūra suteikė aukščiausią augalinių preparatų kategoriją: pripažino nusistovėjusį jo medicininį vartojimą (angl. well-established use) supimo ligos sukeliamo pykinimo profilaktikai [17]. Ką imbieras gali gerklės skausmų sezonu, aprašėme straipsnyje „Pirmasis sezono peršalimas“. Tai šaknis, kurią beveik gryną spaudžiame gamindami Root Boost, – ir priežastis, kodėl imbiero yra keturiuose iš penkių mūsų Shield linijos šotų.

Rekomenduojamas produktas

Crimson Spark – ekologiškas funkcinis šotas su aronija, imbieru, ciberžole, citrina, čili ir cinamonu (60 ml)

Ekologiškos aronijos su 15 % imbiero, 10 % ciberžolės ir 5 % citrinos, pagardintos čili ir cinamonu, šaltai spaustos, be pridėtinio cukraus: visi šio pasakojimo šildantys augalai viename 60 ml buteliuke.

Pirkti dabar →

Ciberžolė – tylioji imbiero giminaitė

Ciberžolė ir imbieras – giminės botanine prasme: abu priklauso imbierinių šeimai (Zingiberaceae) [18], o šviežias ciberžolės šakniastiebis atrodo kaip nedidelė imbiero šaknis – kol jo neperpjaunate ir neišvystate oranžinio vidaus. Kurkuminas – taip vadinasi šią spalvą suteikiantis junginys, ir jo istorija tokia pat ilga kaip kapsaicino. Iš ciberžolės jis pirmą kartą išskirtas 1815 m. – metais anksčiau, nei Bucholzas iš čili pipirų išgavo savo deginantį ekstraktą [19].

Kurkuminą chemikai beveik du šimtmečius nuo to laiko vertino kaip dažą. Tirpalui tapus šarminiam, jis iš geltono virsta raudonu, o maisto etiketėse iki šiol nurodomas kaip dažiklis E 100 [19][20]. Net angliškas ciberžolės pavadinimas – mįslė apie spalvą ir žemę: žodis „turmeric“ siejamas su viduramžių lotynų kalbos terra merita, „nusipelniusi žemė“, bet lygiai taip pat gali būti iškraipytas arabiškas kurkum – žodis, kuriuo vadinta ir ši šaknis, ir šafranas [10].

Dabar pažvelkime į pačią molekulę. Kurkuminą sudaro du tokie patys vaniloidiniai žiedai, kokius turi kapsaicinas ir gingeroliai, sujungti trumpa grandine [19][21]. Sprendžiant iš sandaros, jis turėtų būti aitriausias iš visų trijų. Tačiau jis visai neaitrus, ir receptorius paaiškina kodėl. Kurkuminas čili kanalo neatveria. Seule atliktuose eksperimentuose jis darė priešingai: slopino srovę, kurią įjungia kapsaicinas, o žiurkėms blokavo kapsaicino sukeliamą jautrumą karščiui [21]. Užtat jis atveria visai kitą kanalą, TRPA1: iš pradžių jį suaktyvina, o paskui nuramina [22].

Taigi abu giminaičiai darbą pasidalija. Imbieras įjungia karščio jutiklį. Ciberžolė jo neliečia, o į buteliuką atsineša kitką: spalvą, žemišką kartumą ir eterinį aliejų, kurį šviežias šakniastiebis išsaugo, o džiovintas prieskonis didžiąja dalimi praranda. Šviežioje ciberžolėje apie 60 % šio aliejaus sudaro turmeronas; džiovintame šakniastiebyje jo dalis nukrinta žemiau 7 % [18]. Štai kodėl ciberžolę verta spausti šviežią – taip ir darome gamindami Golden Blend, kur ji atsiduria greta imbiero, obuolių ir citrinos.

Kurkumino chemija turi dar vieną smulkmeną, kurią verta žinoti prieš įsipilant sulčių. Saulės šviesoje jis greitai suyra – todėl ciberžolės dėmė greičiausiai išblunka ant skalbinių virvės, o ciberžolės sulčių vieta – šaldytuvo durelėse, ne ant palangės [19].

Cinamonas, garstyčios ir kita premijos pusė

TRPA1 turi savo istoriją, ir ji atveda prie antrojo laureato. 2004 m. Ardemo Patapoutiano laboratorija parodė, kad šį kanalą aktyvina aitrieji cinamono aliejaus, gvazdikėlių aliejaus, garstyčių aliejaus ir imbiero junginiai, o cinamaldehidas – molekulė, dėl kurios cinamonas turi cinamono skonį, – yra specifiškiausias jo aktyvatorius [23]. Tais pačiais metais Juliuso grupė parodė, kad garstyčios, krienai ir vasabis veikia per tą patį kanalą – nervinėse skaidulose, kurios reaguoja ir į kapsaiciną [24].

Taip prieskonių lentynoje atsiranda paprastas žemėlapis. Čili ir imbieras atveria TRPV1 – karščio kanalą. Cinamonas ir garstyčios atveria TRPA1, jo kaimyną tose pačiose nervų galūnėse. Kurkuminas, ciberžolės molekulė, daro tą patį, tik tyliau, o imbieras veikia abu kanalus [23]. Todėl mišinys, kuriame imbieras, ciberžolė, čili ir cinamonas susitinka kartu, kaip Crimson Ember, nėra keturios vieno pojūčio atmainos. Tai akordas: du receptoriai ir keturių rūšių molekulės, kiekviena savito būdo. O Berry Blaze – viena gryna nata: aronijos ir čili, ir niekas nestovi tarp jūsų ir kapsaicino.

Ar kūnas iš tikrųjų sušyla?

Jausti šilumą ir sušilti – ne tas pats, tad pagrįstai galima klausti, ar nervui suveikus nutinka kas nors išmatuojamo. Nutinka, ir kelias žinomas. Žiurkėms gingeroliai ir šogaoliai didino adrenalino išsiskyrimą iš antinksčių, o tirtojo šogaolio poveikis išnyko užblokavus TRPV1 [16]. Receptorius susietas su hormonu, kuris kūne pakursto ugnį.

Žmonėms poveikis nedidelis, bet tikras. Kolumbijos universitete dešimt antsvorio turinčių vyrų du kartus valgė tokius pat pusryčius, vieną kartą – su 2 g imbiero miltelių, ištirpintų karštame vandenyje. Su imbieru energijos, sunaudojamos maistui virškinti, kiekis padidėjo maždaug 43 kcal per parą, be to, vyrai jautė mažesnį alkį [25]. Japonijoje šešios moterys, kurių rankos ir pėdos jautrios šalčiui, 21 °C temperatūros patalpoje išgėrė 280 ml imbiero gėrimo arba placebo, o jų delnus stebėjo termovizorius. Iš pradžių rankas sušildė abu gėrimai. Po placebo temperatūra per 10 minučių nukrito atgal; po imbiero ji kilo dar 20 minučių ir aukštesnė išsilaikė reikšmingai ilgiau [26].

Su čili ir jo giminaičiais – ta pati istorija. Tyrimų su žmonėmis metaanalizės išvada: kapsaicinas didina energijos sąnaudas ir riebalų oksidaciją, nors ir nedaug [27]. Kai 18 jaunų vyrų nurijo kapsinoidų – neaitrių kapsaicino giminaičių, – energijos sąnaudos padidėjo tik tiems, kurie turėjo aktyvaus rudojo riebalinio audinio, kurą tiesiogiai verčiančio šiluma [28]. Rojaus grūdelių – imbierinių šeimos augalo, turinčio 6-gingerolio ir 6-šogaolio, – ekstraktas tyrime su 19 vyrų padarė tą patį [29].

Visa tai nepaverčia imbiero šoto lieknėjimo priemone, ir mes jo taip nepristatome. Skaičiai rodo ką kita: šiluma nėra išsigalvota. Aitriai šakniai palietus liežuvį, kūnas ima gaminti truputį daugiau šilumos. Tamsų rytą mūsų platumose, kur daugiau nei šešias savaites per metus saulė nusileidžia dar prieš ketvirtą, tai kaip tik tas pojūtis, dėl kurio žmonės griebiasi imbiero tiek laiko, kiek juo prekiaujama.

Rekomenduojamas produktas

Golden Shield – ekologiškas funkcinis šotas su šaltalankiu, imbieru ir medumi (60 ml)

Daugiausia imbiero iš visų Shield šotų: 25 % šaltai spaustų ekologiškų imbiero sulčių ir 65 % šaltalankių, o skonį suapvalina 10 % ekologiško medaus. Rūgštelė – iš uogos, kaitra – iš šaknies.

Pirkti dabar →

Iš laboratorijos – į virtuvės lentyną

Visa, kas papasakota, telpa į tris nedidelius įpročius.

Rinkitės šviežią

Gingeroliai būdingi šviežiai imbiero šakniai, turmeronas – šviežiam ciberžolės šakniastiebiui; džiovinant kinta abu [14][18]. Šaltai spaustas šotas – tai šviežio augalo sudėtis koncentruotu pavidalu. Paprasčiausias būdas jos paragauti – Wild Kick: 90 % aronijų, 10 % imbiero ir nieko daugiau.

Išbandykite šiltą

Receptorius sumuoja karštį, rūgštį ir aitrumą [6]. Įmaišykite šotą į puodelį šilto, bet ne verdančio vandens ir pajuskite, ką padaro tie patys 60 ml: receptoriui iš karto duodate du jo signalus. O šotas, kuriame jau yra citrinos, prideda ir trečiąjį.

Derinkite su valgiu

Kolumbijos universiteto tyrime imbieras buvo vartojamas su pusryčiais [25]. Šotą gerdami su pirmuoju dienos valgiu, pasirenkate tą patį laiką kaip tame tyrime, be to, tokio įpročio laikytis lengviausia.

Vienas perspėjimas. Koncentruoti imbieras ir ciberžolė – maistas, tačiau stipriai veikiantis. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus arba esate nėščia, prieš paversdami juos kasdieniu įpročiu pasitarkite su gydytoju arba vaistininku [30].

1997 m. klausta, kodėl čili degina. Atsakymas – vienas vienintelis baltymas nervo membranoje: jis neatskiria karštos viryklės nuo aitraus pipiro, ir atskirti jam niekada nereikėjo. Augalai jį atrado gerokai anksčiau už mus. Imbieras išmoko jį įjungti, o cinamonas ir ciberžolė – jo kaimyną. Žmonės tuo džiaugiasi nuo seno, nors priežasties nežinojo. Dabar ją žinome – o mintis tebėra gera.

Literatūra

1. The Nobel Assembly at Karolinska Institutet. Press release: The Nobel Prize in Physiology or Medicine 2021. NobelPrize.org, 4 October 2021.
2. Bucholz CF. Chemische Untersuchung der trockenen reifen spanischen Pfeffers. Almanach oder Taschenbuch für Scheidekünstler und Apotheker. 1816;37:1–30.
3. Fattori V, Hohmann MSN, Rossaneis AC, Pinho-Ribeiro FA, Verri WA. Capsaicin: current understanding of its mechanisms and therapy of pain and other pre-clinical and clinical uses. Molecules. 2016;21(7):844. doi:10.3390/molecules21070844
4. Scoville WL. Note on Capsicums. Journal of the American Pharmaceutical Association. 1912;1(5):453–454. doi:10.1002/jps.3080010520
5. Caterina MJ, Schumacher MA, Tominaga M, Rosen TA, Levine JD, Julius D. The capsaicin receptor: a heat-activated ion channel in the pain pathway. Nature. 1997;389(6653):816–824. doi:10.1038/39807
6. Tominaga M, Caterina MJ, Malmberg AB, Rosen TA, Gilbert H, Skinner K, Raumann BE, Basbaum AI, Julius D. The cloned capsaicin receptor integrates multiple pain-producing stimuli. Neuron. 1998;21(3):531–543. doi:10.1016/s0896-6273(00)80564-4
7. Jordt SE, Julius D. Molecular basis for species-specific sensitivity to "hot" chili peppers. Cell. 2002;108(3):421–430. doi:10.1016/s0092-8674(02)00637-2
8. Tewksbury JJ, Nabhan GP. Seed dispersal: directed deterrence by capsaicin in chilies. Nature. 2001;412(6845):403–404. doi:10.1038/35086653
9. McKemy DD, Neuhausser WM, Julius D. Identification of a cold receptor reveals a general role for TRP channels in thermosensation. Nature. 2002;416(6876):52–58. doi:10.1038/nature719
10. Harper D. Online Etymology Dictionary, entries "ginger" and "turmeric". etymonline.com, accessed 9 November 2026.
11. Yang F, Zheng J. Understand spiciness: mechanism of TRPV1 channel activation by capsaicin. Protein & Cell. 2017;8(3):169–177. doi:10.1007/s13238-016-0353-7
12. Gao Y, Lu Y, Zhang N, Udenigwe CC, Zhang Y, Fu Y. Preparation, pungency and bioactivity of gingerols from ginger (Zingiber officinale Roscoe): a review. Critical Reviews in Food Science and Nutrition. 2024;64(9):2708–2733. doi:10.1080/10408398.2022.2124951
13. Dedov VN, Tran VH, Duke CC, Connor M, Christie MJ, Mandadi S, Roufogalis BD. Gingerols: a novel class of vanilloid receptor (VR1) agonists. British Journal of Pharmacology. 2002;137(6):793–798. doi:10.1038/sj.bjp.0704925
14. Zagórska J, Czernicka-Boś L, Kukula-Koch W, Szalak R, Koch W. Impact of thermal processing on the composition of secondary metabolites of ginger rhizome: a review. Foods. 2022;11(21):3484. doi:10.3390/foods11213484
15. Ghasemzadeh A, Jaafar HZE, Baghdadi A, Tayebi-Meigooni A. Formation of 6-, 8- and 10-shogaol in ginger through application of different drying methods: altered antioxidant and antimicrobial activity. Molecules. 2018;23(7):1646. doi:10.3390/molecules23071646
16. Iwasaki Y, Morita A, Iwasawa T, Kobata K, Sekiwa Y, Morimitsu Y, Kubota K, Watanabe T. A nonpungent component of steamed ginger, [10]-shogaol, increases adrenaline secretion via the activation of TRPV1. Nutritional Neuroscience. 2006;9(3–4):169–178. doi:10.1080/110284150600955164
17. European Medicines Agency, Committee on Herbal Medicinal Products. European Union herbal monograph on Zingiber officinale Roscoe, rhizoma. Final, Revision 1, 7 May 2025.
18. Fahmy NM, Fayez S, Uba AI, Shariati MA, Aljohani ASM, El-Ashmawy IM, Batiha GE, Eldahshan OA, Singab AN, Zengin G. Comparative GC-MS analysis of fresh and dried curcuma essential oils with insights into their antioxidant and enzyme inhibitory activities. Plants. 2023;12(9):1785. doi:10.3390/plants12091785
19. Priyadarsini KI. The chemistry of curcumin: from extraction to therapeutic agent. Molecules. 2014;19(12):20091–20112. doi:10.3390/molecules191220091
20. EFSA Panel on Food Additives and Nutrient Sources added to Food. Scientific opinion on the re-evaluation of curcumin (E 100) as a food additive. EFSA Journal. 2010;8(9):1679. doi:10.2903/j.efsa.2010.1679
21. Yeon KY, Kim SA, Kim YH, Lee MK, Ahn DK, Kim HJ, Kim JS, Jung SJ, Oh SB. Curcumin produces an antihyperalgesic effect via antagonism of TRPV1. Journal of Dental Research. 2010;89(2):170–174. doi:10.1177/0022034509356169
22. Leamy AW, Shukla P, McAlexander MA, Carr MJ, Ghatta S. Curcumin ((E,E)-1,7-bis(4-hydroxy-3-methoxyphenyl)-1,6-heptadiene-3,5-dione) activates and desensitizes the nociceptor ion channel TRPA1. Neuroscience Letters. 2011;503(3):157–162. doi:10.1016/j.neulet.2011.07.054
23. Bandell M, Story GM, Hwang SW, Viswanath V, Eid SR, Petrus MJ, Earley TJ, Patapoutian A. Noxious cold ion channel TRPA1 is activated by pungent compounds and bradykinin. Neuron. 2004;41(6):849–857. doi:10.1016/s0896-6273(04)00150-3
24. Jordt SE, Bautista DM, Chuang HH, McKemy DD, Zygmunt PM, Högestätt ED, Meng ID, Julius D. Mustard oils and cannabinoids excite sensory nerve fibres through the TRP channel ANKTM1. Nature. 2004;427(6971):260–265. doi:10.1038/nature02282
25. Mansour MS, Ni YM, Roberts AL, Kelleman M, Roychoudhury A, St-Onge MP. Ginger consumption enhances the thermic effect of food and promotes feelings of satiety without affecting metabolic and hormonal parameters in overweight men: a pilot study. Metabolism. 2012;61(10):1347–1352. doi:10.1016/j.metabol.2012.03.016
26. Sugimoto K, Takeuchi H, Nakagawa K, Matsuoka Y. Hyperthermic effect of ginger (Zingiber officinale) extract-containing beverage on peripheral skin surface temperature in women. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine. 2018;2018:3207623. doi:10.1155/2018/3207623
27. Ludy MJ, Moore GE, Mattes RD. The effects of capsaicin and capsiate on energy balance: critical review and meta-analyses of studies in humans. Chemical Senses. 2012;37(2):103–121. doi:10.1093/chemse/bjr100
28. Yoneshiro T, Aita S, Kawai Y, Iwanaga T, Saito M. Nonpungent capsaicin analogs (capsinoids) increase energy expenditure through the activation of brown adipose tissue in humans. American Journal of Clinical Nutrition. 2012;95(4):845–850. doi:10.3945/ajcn.111.018606
29. Sugita J, Yoneshiro T, Hatano T, Aita S, Ikemoto T, Uchiwa H, Iwanaga T, Kameya T, Kawai Y, Saito M. Grains of paradise (Aframomum melegueta) extract activates brown adipose tissue and increases whole-body energy expenditure in men. British Journal of Nutrition. 2013;110(4):733–738. doi:10.1017/S0007114512005715
30. Marx W, McKavanagh D, McCarthy AL, Bird R, Ried K, Chan A, Isenring L. The effect of ginger (Zingiber officinale) on platelet aggregation: a systematic literature review. PLoS One. 2015;10(10):e0141119. doi:10.1371/journal.pone.0141119

Šis straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Jei turite diagnozuotą ligą, esate nėščia ar nuolat vartojate vaistus, prieš keisdami mitybą ar gėrimus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.