Pirmasis sezono peršalimas retai užgriūva kaip audra. Jis ateina tą rytą, kai pirmąkart sutraška radiatoriai, kai užveriami visą rugsėjį atlapi stovėję langai ir kas nors biure ištaria: „Rodos, kažką pasigavau.“ Ketvirtadienį ant stalo jau nosinės. Šeštadienį tai jau turi vardą, ir tas vardas visada tas pats.

Kiekviena Baltijos šalių virtuvė turi atsakymą po ranka: išskobtas ir medumi pripildytas juodasis ridikas, pirtis, vitaminas C saujomis, vilnonės kojinės, nes išėjote į lauką šlapia galva. Vieni iš šių patarimų teisingi, kiti – pusiau, o treti tiesiog mylimi. Norime, pasidėję šalia tyrimus, surūšiuoti juos į tris krūveles – kas padeda, kas nepadeda ir kas tėra liaudies išmintis – ir pažiūrėti, kaip dažnai močiutė buvo teisi.

Kodėl peršalimas ateina su šalčiu

Peršalimą sukelia ne šaltas oras, o virusas, dažniausiai rinovirusas. Tačiau senasis ryšys tarp šalčio ir slogos ne toks kvailas, kaip atrodė. Nosis – vėsiausia kvėpavimo takų dalis, apie 33 °C, ir jau seniai žinoma, kad rinovirusai ją mėgsta. 2015 m. Yale universiteto tyrėjai parodė kodėl: pelių kvėpavimo takų ląstelėse interferono gynyba, kuri paprastai pristabdo virusą, kur kas geriau veikė esant 37 °C nei nosies temperatūrai – 33 °C, o vėsesnėje aplinkoje virusas dauginosi maždaug šimtą kartų gausiau [1]. Kvėpuokite šaltu spalio oru visą dieną, ir priešakinė gynybos linija dirbs sumažintu pajėgumu.

Yra ir tyrimas su žmonėmis, kuris tai patvirtina. Cardiffo Peršalimo tyrimų centre 180 studentų 20 minučių sėdėjo pamerkę kojas į šaltą vandenį arba sausomis kojomis tuščiame dubenyje. Per kitas keturias–penkias dienas peršalimą nurodė 13 iš 90 kojas šaldžiusių studentų ir 5 iš 90 kontrolinės grupės [2]. Autorių aiškinimas – pats protingiausias: šaltis susiaurina nosies kraujagysles, o tam, kas jau tyliai nešioja virusą, to gali užtekti, kad jis įsitvirtintų. Močiutės kojinės nebuvo nesąmonė.

Vitaminas C: sąžininga apskaita

Vitaminas C – priemonė, kurios griebiasi visi, ir jos apskaita pati ilgiausia. Hemilä ir Chalker parengta Cochrane apžvalga sujungė 29 tyrimų palyginimus su 11,306 dalyviais, o jos išvados pakankamai tikslios, kad būtų naudingos [3]. Kasdien vartojamas vitaminas C neapsaugojo paprastų žmonių nuo peršalimo: bendruomenės tyrimuose rizikos santykis buvo 0.97 – jokio skirtumo. Tačiau tarp žmonių, patiriančių didelį fizinį krūvį – maratonininkų, slidininkų, karių subarktinėse pratybose – jis peršalimų skaičių sumažino perpus: rizikos santykis 0.48 tarp 598 dalyvių. O visiems be išimties reguliarus vartojimas peršalimą trumpino: 8% suaugusiesiems ir 14% vaikams, vertinant 9,745 epizodus.

Ta pati apžvalga atsako į klausimą, kurį žmonės iš tikrųjų užduoda dažniausiai: ar pradėti gerti vitaminą C nuo pirmo čiaudulio. Septyni palyginimai, apimantys 3,249 peršalimo epizodus, tyrė būtent tai ir nuoseklaus poveikio nerado [3]. Vitaminas veikia kaip nuolatinė atsarga, o ne kaip gesintuvas – tad jis keliauja iš krūvelės „ką gerti, kai sergu“ į krūvelę „ką turėti namuose visą žiemą“.

Ji taip pat pasako, kur ieškoti. ES patvirtinta formuluotė kukli ir tiksli: vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą [4]. Daugumai mūsų jo šaltinis – maistas, o šiaurės ruduo dosnus. Lietuvoje atliktame dviejų greta augintų erškėčių rūšių tyrime 100 g Rosa rugosa minkštimo buvo 736 mg vitamino C, o Rosa canina – 386 mg [5]; Lenkijoje tirtose spaustose Rosa rugosa sultyse rasta 254 mg/100 ml [6]. Europos pakrančių šaltalankių uogose yra 120–315 mg/100 g [7] – kelis kartus daugiau nei apelsinuose – ir apie šią uogą rašėme straipsnyje Šaltalankis: oranžinė uoga, kuri pati pasigamina omega-7. Aštuonių veislių juoduosiuose serbentuose rasta nuo 162 iki 284 mg/100 g [8]. O acerola, maža atogrąžų vyšnia, citrusinius vaisius lenkia dešimteriopai: Brazilijoje ištirti 306 vaisiai vidutiniškai turėjo 1,834 mg/100 g [9].

Viena sąžininga išnaša. Vitaminas C – pati trapiausia medžiaga vaisiuje, ir jis nelaukia: Čilės tyrime, kuriame erškėtuogių sultys buvo stebimos aštuonis laikymo mėnesius, askorbo rūgštis iki šeštos savaitės išnyko visose partijose, įskaitant pasterizuotą ir šaldytuve laikytą [10]. Todėl spaudžiame greitai ir tiekimo grandinę laikome trumpą, todėl butelis, kaip ir uoga, geriausias anksti – ir todėl savo sulčių etiketėse vitamino C kiekio nenurodome. Pirmos dienos skaičius nėra keturiasdešimtos dienos skaičius.

Rekomenduojamas produktas

Nordic Petal – 100 % ekologiškos erškėtuogių sultys 500 ml

Ekologiškos erškėtuogės, šaltai išspaustos į rūgštokas, vaisiško skonio sultis be jokių priedų – gyvatvorių vaisius, kurį šiaurės ruduo dovanoja kaip tik tada, kai įjungiamas šildymas.

Pirkti dabar →

Cinkas ir pastilė, kurią reikia čiulpti

Jei vitaminas C – nuolatinė atsarga, tai cinkas – vienintelė priemonė, turinti rimtą pagrindą tvirtinti, kad sutrumpina jau prasidėjusį peršalimą, tik su išlyga: įrodymai yra apie lėtai burnoje tirpinamas pastiles, o ne apie nurytą ar su maistu suvalgytą cinką. Kai Harri Hemilä sujungė septynis pastilių tyrimus su 575 dalyviais, vartojant cinką peršalimai buvo vidutiniškai 33% trumpesni nei vartojant placebą; cinko acetato tyrimai davė 40%, gliukonato – 28% [11]. Pagrindinė hipotezė – kad gerklėje išsiskiriantys cinko jonai trukdo virusui ten, kur jis gyvena.

2024 m. nauja Cochrane apžvalga, apėmusi visą cinko literatūrą – 34 tyrimus, apie 8,500 žmonių – padarė atsargesnę išvadą: cinkas nuo peršalimo neapsaugo, o kaip gydymas gali jį sutrumpinti maždaug dviem dienomis, su sąžiningu įspėjimu, kad daugelis tyrimų buvo maži, o rezultatai neapibrėžti [12]. Abi apžvalgos nesutaria dėl poveikio dydžio, bet ne dėl jo pobūdžio. Praktiškai abi sako tą patį: cinkas skirtas pirmajai simptomų dienai, pastilės pavidalu, o ne visai žiemai.

Medus, imbieras ir virtuvės vaistinėlė

Dabar – virtuvė. Medus turi geriausius įrodymus iš visko, kas yra spintelėje, ir tai įrodymai būtent dėl to, kam medus visada ir buvo naudojamas – dėl kosulio. Penn State universiteto tyrime 105 vaikams nuo dvejų iki aštuoniolikos metų, kosintiems dėl peršalimo, pusvalandį prieš miegą buvo duodamas šaukštas grikių medaus, medaus skonio dekstrometorfano arba nieko. Pagal kiekvieną tėvų vertintą rodiklį – kosulio dažnį ir stiprumą, vaiko miegą ir savo pačių miegą – medus surinko geriausius balus, ir reikšmingai geresnius nei be jokio gydymo [13]. 2021 m. apžvalga žurnale BMJ Evidence-Based Medicine sujungė 14 atsitiktinių imčių tyrimų ir nustatė, kad medus pranoko įprastą priežiūrą pagal kosulio dažnį, stiprumą ir bendrus simptomus, nors dviejuose tyrimuose, kuriuose lyginta su placebu, skirtumas nebuvo reikšmingas [14]. Šaukštui medaus, kuris beveik nieko nekainuoja ir kvepia vasara, tai rimtas pasiekimas.

Imbieras – kitas didysis virtuvės šildytojas, ir čia įrodymai jaunesni ir iš laboratorijos. Taivano tyrime karštu vandeniu išgautas šviežio imbiero ekstraktas – būtent šviežio; džiovintas prieskonis elgėsi kitaip – sumažino respiracinio sincitinio viruso plokštelių susidarymą žmogaus kvėpavimo takų ląstelių linijose 20–27% esant didžiausiai dozei, o geriausiai veikė, kai ląstelės buvo apdorotos prieš virusui atkeliaujant, – tai rodo, kad jis blokuoja prisitvirtinimą [15]. Tai ląstelių kultūros rezultatas, ne vaistas. Bet tai gera priežastis tarkuoti šviežią šaknį, užuot tiesus ranką į stiklainį, ir tai dera su tuo, kam imbieras čia visada buvo skirtas: šilumai ir gėrimui, kurį pajėgiate nuryti, kai gerklę peršti.

Tai veda prie klasikos, žinomos abipus Latvijos ir Lietuvos sienos, – išskobto juodojo ridiko, pripildyto medaus ir palikto per naktį, kol duobutė prisipildo tamsaus sirupo. Būsime atviri: medaus pusę šios priemonės remia tyrimai; ridiko pusės – nė vienas, nei su žmonėmis, nei su gyvūnais, nei lėkštelėje. Ką juodasis ridikas tikrai turi – tai seną vietą Vidurio ir Rytų Europos žiemos virtuvėse, aštrų, garstyčioms giminingą kandumą, kuris atveria nosies ertmes taip pat kaip krienai, ir skonį, kurio kai kurie iš mūsų neatsisakytų už jokius įrodymus.

Miegas, judėjimas ir dienos šviesa: atviros durys

Jei virtuvės priemonės skirtos dienoms po viruso atėjimo, tai patys stipriausi įrodymai – apie dienas prieš tai, ir jie nesusiję su niekuo, ką būtų galima nusipirkti. 2015 m. tyrėjai savaitę ant riešo nešiojamais monitoriais matavo 164 sveikų suaugusiųjų miegą, paskui įlašino jiems į nosį rinoviruso lašų ir penkioms dienoms izoliavo viešbutyje. Miegojusiems po penkias–šešias valandas per naktį tikimybė peršalti buvo 4.2 karto didesnė nei miegojusiems ilgiau nei septynias; miegojusiems mažiau nei penkias – 4.5 karto [16]. Pasikliautinieji intervalai platūs, bet kryptis abejonių nekelia. Miegas – durys, pro kurias įeina virusas; apie nakties remonto darbus rašėme straipsnyje Miegas ir antrosios smegenys: kaip žarnynas vadovauja naktinei pamainai.

Stresas atveria tas pačias duris. Garsiajame 1991 m. eksperimente, paskelbtame žurnale New England Journal of Medicine, Sheldono Coheno komanda 394 sveikiems savanoriams sulašino į nosį lašų su vienu iš penkių peršalimo virusų ir rado aiškų dozės ir atsako ryšį: augant psichologiniam stresui, klinikinių peršalimų dažnis kilo nuo maždaug 27% iki maždaug 47%, ir taip buvo su kiekvienu virusu, net pakoregavus pagal amžių, miegą, rūkymą ir asmenybę [17].

Judėjimas jas šiek tiek priveria. Kai 1,002 suaugusieji nuo 18 iki 85 metų dvylika rudens ir žiemos savaičių pildė simptomų dienoraščius, tie, kurie aerobinius pratimus atliko penkias ar daugiau dienų per savaitę, turėjo 43% mažiau peršalimo dienų nei tie, kurie įstengdavo vieną dieną ar rečiau, o geriausios fizinės formos trečdalis – 46% mažiau nei prasčiausios [18]. Tai stebimasis tyrimas, tad sportuojantys gali tiesiog būti kitokie žmonės – bet kasdienis pasivaikščiojimas dienos šviesoje yra pigiausia priemonė šiame puslapyje ir vienintelė, prie kurios pridedamas ir vaizdas.

Dienos šviesa svarbi dar dėl vienos priežasties. Mūsų platumoje žiemos saulė stovi per žemai, kad oda pasigamintų daug vitamino D, o vitaminas D – vienas iš nedaugelio papildų, kurių veiksmingumą nuo kvėpavimo takų infekcijų patvirtina klinikiniai tyrimai. 2017 m. analizė žurnale BMJ sujungė individualius 10,933 žmonių duomenis iš 25 atsitiktinių imčių tyrimų: papildai ūminės kvėpavimo takų infekcijos šansus apskritai sumažino 12%, o tiems, kurie iš pradžių turėjo trūkumą ir vartojo kasdien ar kas savaitę, o ne didelėmis retomis dozėmis, šansai krito 70% [19]. Jei dėl vieno dalyko čia verta spalį pasikalbėti su vaistininku, tai dėl šito.

Rekomenduojamas produktas

Golden Shield – ekologiškas funkcinis šotas su šaltalankiu, imbieru ir medumi (60 ml)

Šaltai spaustos ekologiškos šaltalankių uogos (65%) ir imbieras (25%) su ekologišku medumi (10%), ne iš koncentrato – visa šio straipsnio virtuvės vaistinėlė viename mažame buteliuke.

Pirkti dabar →

Liaudies išminties skiltis: kur močiutė buvo teisi

Šlapi plaukai ir šaltos kojos. Pusiau tiesa – ir ta geresnioji pusė. Šaltis viruso nesukuria, bet Cardiffo kojų šaldymo tyrimas ir Yale temperatūros tyrimas pateikia solidų argumentą, kad sušalusi nosis ginasi prasčiau [1] [2]. Išsidžiovinkite plaukus. Užsimaukite kojines.

Vištienos sriuba. Mylima, su laboratorine išnaša. 2000 m. Nebraskos komanda lėkštelėje išbandė močiutės receptą ir nustatė, kad jis lėtina neutrofilų – baltųjų kraujo ląstelių, kurių antplūdis į kvėpavimo takus sukelia didžiąją dalį peršalimo užgulimo – migraciją, ir tai priklausė nuo dozės [20]. Mėgintuvėlio rezultatas, ir autoriai nieko daugiau neteigė. Ką sriuba tikrai duoda – tai druską, vandenį, šilumą ir jausmą, kad jumis rūpinamasi, o trečią peršalimo dieną tai ne smulkmena.

Juodasis ridikas su medumi. Medus – įrodymai. Ridikas – tradicija. Gaminkite toliau, jei mėgstate, – ir niekada neduokite medaus vaikui iki vienerių metų.

Česnakas. Perspektyvus ir nepakartotas. Vieninteliame tinkamame tyrime 146 savanoriai dvylika žiemos savaičių kasdien gavo alicino kapsulę arba placebą, ir suskaičiuota 24 peršalimai prieš 65 [21]. Cochrane apžvalgininkai nustatė, kad tai vienintelis jų standartą atitikęs tyrimas, ir paprašė jį pakartoti, ko iki šiol niekas nepadarė [22]. Valgykite česnaką; tik žinokite, kad viskas remiasi vienu tyrimu.

Pirtis. Perspektyvi, nedidelė ir labai baltiška. Penkiasdešimt savanorių buvo stebimi šešis mėnesius, pusė jų kartą ar dukart per savaitę ėjo į pirtį; pirties grupė peršalo reikšmingai rečiau, o skirtumas daugiausia susidarė per paskutinius tris mėnesius, nors peršalimai, kuriuos jie vis dėlto pasigavo, nebuvo nei trumpesni, nei lengvesni [23]. Didesnio tyrimo nuo tada niekas nesurengė. Į pirtį vis tiek einame.

Ežiuolė. Mylima, bet popieriuje silpna. 24 dvigubai akluose tyrimuose su 4,631 dalyviu nė vienas prevencijos tyrimas pats savaime nepasiekė reikšmingumo, o apibendrintas apžvalgininkų įvertis rodė daugiausia 10–20% mažesnę riziką, ir preparatai buvo pernelyg skirtingi, kad būtų galima užtikrintai teigti net tiek [24].

Sauja vitamino C nuo pirmo čiaudulio. Liaudies išmintis, pagal paties vitamino apskaitą: prasidėjus peršalimui nuoseklaus poveikio nėra [3]. Verčiau gerkite jį visą žiemą, geriausia – vaisių pavidalu.

Ką daryti šią savaitę

1. Saugokite naktį. Septynios valandos – riba, kurią nubrėžė miego tyrimas [16]. Rinkitės miegą, o ne serialą.
2. Paverskite vitaminą C nuolatine atsarga, o ne skubios pagalbos priemone. Stiklinė ko nors rūgštoko prie pusryčių kiekvieną šildymo sezono dieną – erškėtuogių, šaltalankių, juodųjų serbentų – yra įprotis, kurį palaiko įrodymai [3].
3. Cinko pastiles laikykite stalčiuje, o ne racione. Jos skirtos pirmajai simptomų dienai – lėtai čiulpti [11] [12].
4. Pasidėkite šaukštą medaus prie lovos. Nuo naktinio kosulio kiekvienam, vyresniam nei vienerių metų, medus – vienintelė virtuvės priemonė, už kurios stovi tyrimai [13] [14]. Į karštą vandenį maišykite šviežiai tarkuotą imbierą [15].
5. Vaikščiokite dienos šviesoje ir pasiteiraukite apie vitaminą D. Kiekvieną dieną, kai tik galite, ir tol, kol dar yra šviesos [18] [19].

Pirmasis sezono peršalimas – trumpai

Peršalimas – virusinė liga, bet sušalusi nosis ginasi prasčiau, tad močiutės kojinės išlaiko egzaminą. Reguliariai vartojamas vitaminas C peršalimą sutrumpina 8–14%; pradėtas po pirmo čiaudulio – ne. Cinko pastilės pirmą dieną sutrumpina jį dar labiau, o medus palengvina naktinį kosulį. Trumpas miegas riziką padidina maždaug keturis kartus, o apie vitaminą D tamsią žiemą verta pasiteirauti.

Vienas įspėjimas: medaus niekada neduokite vaikams iki vienerių metų, o jei vartojate antikoaguliantus, prieš paversdami koncentruotą imbierą kasdieniu įpročiu pasitarkite su vaistininku.

Atgal į pirmąjį rytą

Radiatoriai rytoj vėl sutraškės, ir kas nors vis tiek sakys, kad kažką pasigavo. Negalime pažadėti žiemos be peršalimo; niekas šiame puslapyje negali. Ką siūlo įrodymai – tai trumpesnį ir retesnį peršalimą, geresnę naktį jo viduryje – ir virtuvę, kuri daugumą šių dalykų žinojo dar prieš atliekant tyrimus. Išsidžiovinkite plaukus. Užverkite kompiuterį. Įsipilkite prie pusryčių ko nors rūgštoko ir palikite medų ten, kur tamsoje pasieksite ranka. O tada leiskite močiutei tarti paskutinį žodį – šįkart ji jį didžiąja dalimi užsitarnavo.

Dažnai užduodami klausimai

Ar vitaminas C apsaugo nuo peršalimo?

Daugumai žmonių – ne: Cochrane apžvalgos bendruomenės tyrimuose kasdien vartojamas vitaminas C nepakeitė to, kiek kartų žmonės peršalo. Jis perpus sumažino peršalimų skaičių žmonėms, patiriantiems didelį fizinį krūvį, pavyzdžiui, maratonininkams ir kariams subarktinėmis sąlygomis, o vartojamas reguliariai peršalimą sutrumpino maždaug 8% suaugusiesiems ir 14% vaikams [3].

Ar verta pradėti gerti vitaminą C, kai jaučiu, kad peršalimas artėja?

Tada jau per vėlu. Septyni tyrimų palyginimai, apimantys 3,249 peršalimo epizodus, tikrino po pirmųjų simptomų pradėtą vartoti vitaminą C ir nuoseklaus poveikio nerado [3]. Vitaminas C veikia kaip kasdienė atsarga per visą žiemą, geriausia – iš vaisių, o ne kaip gelbėjimo dozė.

Ar medus tikrai padeda nuo kosulio?

Taip – geriau nei bet kuri kita virtuvės priemonė, apie kurią yra duomenų. 105 vaikų tyrime šaukštas grikių medaus prieš miegą naktinį kosulį palengvino ir miegą pagerino labiau nei be gydymo, o 2021 m. 14 atsitiktinių imčių tyrimų apžvalga nustatė, kad medus, palyginti su įprasta priežiūra, sumažino kosulio dažnį ir stiprumą [13] [14]. Niekada neduokite medaus vaikui iki vienerių metų.

Ar galima peršalti nuo šalčio?

Ne tiesiogiai – reikia viruso – bet šaltis jam padeda. Cardiffo eksperimente 180 studentų 20 minučių šaldė kojas šaltame vandenyje arba laikė jas sausas; per kitas keturias–penkias dienas peršalimą nurodė 13 kojas šaldžiusios grupės dalyvių ir 5 kontrolinės grupės dalyviai [2]. Laboratorijoje kvėpavimo takų interferono gynyba nosies temperatūroje veikia prasčiau nei kūno vidaus temperatūroje [1].

Šaltiniai

1. Foxman EF, Storer JA, Fitzgerald ME, Wasik BR, Hou L, Zhao H, Turner PE, Pyle AM, Iwasaki A. Temperature-dependent innate defense against the common cold virus limits viral replication at warm temperature in mouse airway cells. Proceedings of the National Academy of Sciences of the USA. 2015;112(3):827–832. doi:10.1073/pnas.1411030112
2. Johnson C, Eccles R. Acute cooling of the feet and the onset of common cold symptoms. Family Practice. 2005;22(6):608–613. doi:10.1093/fampra/cmi072
3. Hemilä H, Chalker E. Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2013;(1):CD000980. doi:10.1002/14651858.CD000980.pub4
4. Commission Regulation (EU) No 432/2012 of 16 May 2012 establishing a list of permitted health claims made on foods, other than those referring to the reduction of disease risk and to children's development and health. Official Journal of the European Union. 2012;L136:1–40.
5. Medveckienė B, Kulaitienė J, Jarienė E, Vaitkevičienė N, Hallmann E. Carotenoids, polyphenols, and ascorbic acid in organic rosehips (Rosa spp.) cultivated in Lithuania. Applied Sciences. 2020;10(15):5337. doi:10.3390/app10155337
6. Cendrowski A, Przybył JL, Studnicki M. Physicochemical characteristics, vitamin C, total polyphenols, antioxidant capacity, and sensory preference of mixed juices prepared with rose fruits (Rosa rugosa) and apple or strawberry. Applied Sciences. 2024;14(1):113. doi:10.3390/app14010113
7. Koskovac M, Cupara S, Kipic M, Barjaktarevic A, Milovanovic O, Kojicic K, Markovic M. Sea buckthorn oil — a valuable source for cosmeceuticals. Cosmetics. 2017;4(4):40. doi:10.3390/cosmetics4040040
8. Nour V, Trandafir I, Ionica ME. Ascorbic acid, anthocyanins, organic acids and mineral content of some black and red currant cultivars. Fruits. 2011;66(5):353–362. doi:10.1051/fruits/2011049
9. Moraes FP de, Costa RC, Morais CLM de, Medeiros FGM de, Fernandes TRN, Hoskin RT, Lima KMG de. Estimation of ascorbic acid in intact acerola (Malpighia emarginata DC) fruit by NIRS and chemometric analysis. Horticulturae. 2019;5(1):12. doi:10.3390/horticulturae5010012
10. Peña F, González F, Jiménez-Aspee F, Bustamante L, Ruiz A. Stability of bioactive compounds and antioxidant activity in rosehip juice (Rosa spp.). Molecules. 2024;29(11):2448. doi:10.3390/molecules29112448
11. Hemilä H. Zinc lozenges and the common cold: a meta-analysis comparing zinc acetate and zinc gluconate, and the role of zinc dosage. JRSM Open. 2017;8(5):2054270417694291. doi:10.1177/2054270417694291
12. Nault D, Machingo TA, Shipper AG, Antiporta DA, Hamel C, Nourouzpour S, Konstantinidis M, Phillips E, Lipski EA, Wieland LS. Zinc for prevention and treatment of the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2024;(5):CD014914. doi:10.1002/14651858.CD014914.pub2
13. Paul IM, Beiler J, McMonagle A, Shaffer ML, Duda L, Berlin CM Jr. Effect of honey, dextromethorphan, and no treatment on nocturnal cough and sleep quality for coughing children and their parents. Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine. 2007;161(12):1140–1146. doi:10.1001/archpedi.161.12.1140
14. Abuelgasim H, Albury C, Lee J. Effectiveness of honey for symptomatic relief in upper respiratory tract infections: a systematic review and meta-analysis. BMJ Evidence-Based Medicine. 2021;26(2):57–64. doi:10.1136/bmjebm-2020-111336
15. Chang JS, Wang KC, Yeh CF, Shieh DE, Chiang LC. Fresh ginger (Zingiber officinale) has anti-viral activity against human respiratory syncytial virus in human respiratory tract cell lines. Journal of Ethnopharmacology. 2013;145(1):146–151. doi:10.1016/j.jep.2012.10.043
16. Prather AA, Janicki-Deverts D, Hall MH, Cohen S. Behaviorally assessed sleep and susceptibility to the common cold. Sleep. 2015;38(9):1353–1359. doi:10.5665/sleep.4968
17. Cohen S, Tyrrell DAJ, Smith AP. Psychological stress and susceptibility to the common cold. New England Journal of Medicine. 1991;325(9):606–612. doi:10.1056/NEJM199108293250903
18. Nieman DC, Henson DA, Austin MD, Sha W. Upper respiratory tract infection is reduced in physically fit and active adults. British Journal of Sports Medicine. 2011;45(12):987–992. doi:10.1136/bjsm.2010.077875
19. Martineau AR, Jolliffe DA, Hooper RL, et al. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ. 2017;356:i6583. doi:10.1136/bmj.i6583
20. Rennard BO, Ertl RF, Gossman GL, Robbins RA, Rennard SI. Chicken soup inhibits neutrophil chemotaxis in vitro. Chest. 2000;118(4):1150–1157. doi:10.1378/chest.118.4.1150
21. Josling P. Preventing the common cold with a garlic supplement: a double-blind, placebo-controlled survey. Advances in Therapy. 2001;18(4):189–193. doi:10.1007/BF02850113
22. Lissiman E, Bhasale AL, Cohen M. Garlic for the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2014;(11):CD006206. doi:10.1002/14651858.CD006206.pub4
23. Ernst E, Pecho E, Wirz P, Saradeth T. Regular sauna bathing and the incidence of common colds. Annals of Medicine. 1990;22(4):225–227. doi:10.3109/07853899009148930
24. Karsch-Völk M, Barrett B, Kiefer D, Bauer R, Ardjomand-Woelkart K, Linde K. Echinacea for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2014;(2):CD000530. doi:10.1002/14651858.CD000530.pub3

Šis straipsnis skirtas šviesti ir nėra medicininė konsultacija. Jei jums diagnozuota liga, esate nėščia ar reguliariai vartojate vaistų, prieš keisdami mitybą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.