Visi žino, kad įpročiui susiformuoti reikia dvidešimt vienos dienos. Tai rašoma darbo kalendoriuose, tai kartoja treneriai, tuo remiasi programėlės. Tik joks tyrimas to niekada neparodė. Šis skaičius atkeliavo iš 1960 metais išleistos saviugdos knygos, kurią parašė plastikos chirurgas Maxwellas Maltzas. Jis buvo pastebėjęs, kad pacientams reikia „mažiausiai maždaug 21 dienos“, kol jie apsipranta su nauju veidu veidrodyje [1]. Kitaip tariant, chirurgas aprašė, kiek laiko žmogus dar stebisi savo paties nosimi. Ilgainiui „mažiausiai“ virto pažadu, o pastaba apie tai, kaip matome save, – elgesio dėsniu [2].
Kai Londono universiteto koledžo mokslininkai pagaliau ėmėsi tai išmatuoti, atsakymas pasirodė kitoks ir kur kas įdomesnis. Devyniasdešimt šeši savanoriai pasirinko po vieną nedidelį kasdienį veiksmą – ką nors suvalgyti, ką nors išgerti arba truputį pasimankštinti – ir 84 dienas kasdien žymėjosi, kiek jis jau atliekamas savaime. Tų dalyvių, kurių užrašai išsidėstė į aiškią kreivę, veiksmas nebereikalavo galvojimo po 66 dienų (tokia buvo mediana), o atskirų žmonių rezultatai svyravo nuo 18 dienų iki prognozuojamų 254 [3]. Vis dėlto dvi šio tyrimo detalės svarbesnės už skaičių, patekusį į antraštes. Viena praleista diena nė vieno dalyvio neatmetė atgal [3]. Ir dar: kaip vėliau ta pati mokslininkų grupė rašė šeimos gydytojams, kuo veiksmas paprastesnis, tuo greičiau jis virsta įpročiu [2].
Dėl šios antrosios detalės ir parašytas šis straipsnis. Jei greičiausiai prigyja patys paprasčiausi veiksmai, verta paklausti, koks gi yra paprasčiausias sveikas veiksmas virtuvėje. Mūsų atsakymas – šešiasdešimt mililitrų mažoje stiklinaitėje. Tekstą sudaro dvi dalys: pirmiausia istorija apie tai, kaip dozė sumažėjo, o paskui praktinė pusė – ką daryti, kad toks įprotis prigytų.
Pirma dalis: kaip dozė sumažėjo

Žodis iš 1670-ųjų dešimtmečio
Angliškas žodis „shot“ gėrimą reiškia nuo 1670-ųjų dešimtmečio – tikriausiai todėl, kad jis išlenkiamas vienu mauku, tarsi būtų sviedžiamas žemyn; siauresnė reikšmė, maža stipraus gėrimo taurelė, užfiksuota tik 1928 metais [4]. Tuo pačiu žodžiu kadaise vadintas ir mokestis – pinigai, kuriuos numesdavai ant stalo. Todėl apie žmogų, išsisukusį nuo sąskaitos, anglai iki šiol sako, kad jis išėjo „scot-free“, tai yra nieko nesumokėjęs [4]. Žodžiu, „shot“ visada buvo kažkas mažo, greito ir sutvarkomo čia pat.
Šešiasdešimt mililitrų – pažįstamas kiekis, net jei pats skaičius nieko nesako. Klasikinė espreso porcija yra 25–35 ml, dviguba – dukart didesnė [5]. Taigi 60 ml šotas yra dvigubas espresas, tik iš spaustų augalų: du trys gurkšniai, jokio puodelio, kurį reikėtų nešiotis, ir nieko, kas liktų šilti ant darbo stalo.
Ryga, Oslas ir Java
Stiprius augalus žmonės mažais kiekiais vartojo gerokai anksčiau, nei kas nors tai pavadino šotu. Rygoje vaistininko Abrahamo Kunzės žolelių trauktinė, Rygos juodasis balzamas, antpirščio dydžio taurelėmis pilstoma nuo 1752 metų – taip skaičiuoja patys gamintojai [6]. Tai likeris, ir pusryčiams jo niekas nesirinktų, tačiau logika ta pati, kurią čia ir sekame: kai augalai sukoncentruoti, taurė sumažėja.
Norvegijoje maža dozė buvo šaukštas. Vaistininkas Peteris Mölleris 1854 metais sugalvojo, kaip žuvų taukus iš menkių kepenų išgauti garais; 1925 metų nuotraukoje matyti, kaip Oslo Sandakerio pradinės mokyklos mergaitės stovi eilėje „gauti savo kasdienio šaukšto“, o 1929–1963 metais žuvų taukai buvo mokyklinio maitinimo, vadinamo Oslo pusryčiais, dalis [7]. Visa norvegų karta kasdienio sveikatos įpročio išmoko taip, kaip įpročių išmokstama geriausiai: toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, iškart po kito veiksmo.
Seniausia iki šiol gyva tradicija – indonezietiška. Jamu – tonizuojamieji gėrimai iš ciberžolės, imbiero ir kitų šaknų bei prieskonių, kuriuos gamintojai neretai užsiaugina patys, – ruošiami nuo aštuntojo amžiaus, o 2023 metais įrašyti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą [8]. Žinomiausios jų pardavėjos yra jamu gendong – moterys, nešiojančios butelius gatvėmis ant nugaros; gendong tiesiog ir reiškia „nešti ant nugaros“ [9]. Nuolatiniai jų pirkėjai litro neužsisako. Jie išgeria stiklinę, susimoka ir eina į darbą.
Savo skyrių šiai istorijai 1980-ųjų dešimtmečio pradžioje pridėjo ir Amerika: žolininkė Rosemary Gladstar Kalifornijos vaistažolių studijų mokyklos virtuvėje pirmą kartą pagamino „ugnies sidrą“ (angl. „fire cider“) – obuolių sidro acte išlaikytus krienus, svogūnus, česnakus, imbierą ir kajeno pipirus, pasaldintus medumi [10]. Imbieras, aštrumas ir medus vienoje mažoje stiklinaitėje: kas ragavo mūsų Golden Shield, kuriame prie imbiero ir medaus prisideda šaltalankis, giminystę atpažins iškart.
O tada – Kopenhaga
Šiuolaikinis sulčių šotas, kad ir kaip būtų netikėta, daugiausia yra skandinaviškas įprotis. Kai rinkos tyrimų bendrovė „Mintel“ suskaičiavo naujas sultis, pasirodžiusias Europoje nuo 2015 metų spalio iki 2017 metų rugsėjo, paaiškėjo, kad 39 % visų gaminių, pavadintų šotais arba „boosteriais“, buvo išleisti Danijoje, o Vokietijai, Norvegijai ir Švedijai teko po 13 %; šotų dalis tarp Europos sulčių naujienų per ketverius metus išaugo šešis kartus, o dažniausia sudedamoji dalis, gerokai lenkianti visas kitas, buvo imbieras [11]. Įprotis plito greitai. Vien Didžiojoje Britanijoje, kaip rodo 2026 metais paskelbti „NielsenIQ“ duomenys, per metus parduodama apie 130 milijonų šotų [12].
Taigi šotas – ne naujovė. Tai naujausias pavidalas to, prie ko Baltijos kraštai, Šiaurės šalys ir Java priėjo kiekvieni savo keliu: stiprus augalas, mažas kiekis, kasdien.
Rekomenduojamas produktas
Wild Kick – ekologiškas funkcinis šotas su aronija ir imbieru (60 ml)
Ekologiška aronija su šaltai spaustu imbieru ir nieko daugiau – paprasčiausias iš penkių mūsų šotų, nuo kurio lengviausia pradėti ryto ritualą.
Pirkti dabar →Kas telpa į šešiasdešimt mililitrų

Maža stiklinaitė turi prasmę tik tada, kai augalas joje stiprus, todėl verta pasižiūrėti, kokių nedidelių kiekių iš tiesų užteko tyrimuose.
Pradėkime nuo aronijos – uogos, kurios yra keturiuose iš penkių mūsų šotų. Kai JAV žemės ūkio departamento laboratorijos išmatavo antocianinų – tamsiųjų pigmentų – kiekį daugiau nei šimte įprastų maisto produktų, pirmoje vietoje atsidūrė juodavaisė aronija: 1 480 mg 100 g šviežių uogų [13]. Dėl tokios koncentracijos tyrimuose su aronija ir pakanka kuklių kiekių. Londono karališkajame koledže atliktame 12 savaičių dvigubai aklame tyrime dalyvavo 66 sveiki vyrai. Kasdienė visų uogų miltelių porcija, atitinkanti vos 10 g uogų, tėkmės sukeltą arterijos išsiplėtimą – įprastą rodiklį, parodantį, kaip lengvai arterija plečiasi, – pagerino 0.9 procentinio punkto daugiau nei placebas, o ekstraktas, atitinkantis 75 g uogų, – 1.2 [14]. Antrasis 12 savaičių tyrimas, kuriame dalyvavo 102 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, parodė, kad kasdien vartojami aronijų polifenoliai mažina arterijų standumą: pulsinės bangos greitis, palyginti su placebu, sumažėjo 0.24 m/s [15]. Kitaip tariant, sauja uogų per dieną – tris mėnesius.
Taip pat elgiasi ir imbieras. Tyrime su 24 sveikais savanoriais 1.2 g imbiero prieš valgį perpus sutrumpino laiką, per kurį ištuštėja skrandis: nuo 26.7 iki 13.1 minutės [16]. Kai vienuolika dienų buvo vartojama po 2 g per dieną, raumenis po sunkaus krūvio skaudėjo maždaug ketvirtadaliu mažiau nei vartojant placebą [17]. O Europos vaistų agentūros augalinių vaistų monografijoje nurodyta, kad judesio ligos profilaktikai skirta dozė yra 1–2 g, išgerta valandą prieš kelionę [18]. Kodėl gramais matuojama šaknis tiek sugeba – atskira istorija, ją papasakojome straipsnyje „Kodėl imbieras ir ciberžolė šildo?“
Vaizdą užbaigia šaltalankis. Suomijoje atliktame dvigubai aklame tyrime, kurį baigė 233 suaugusieji, 90 dienų kasdien valgoma šių uogų porcija, palyginti su placebu, sumažino C reaktyviojo baltymo – uždegimo žymens – kiekį [19].

Atkreipkite dėmesį, kas visus šiuos tyrimus sieja: kiekiai maži, o laikas ilgas. Pastarajam dalykui yra rimta fiziologinė priežastis. Kai aštuoni vyrai gavo pažymėtą cianidin-3-gliukozido – pagrindinio aronijų antocianino – dozę, daugiausia jo skilimo produktų kraujyje buvo maždaug po dešimties valandų, jų dar pavyko aptikti po 48 valandų, o paskui jie išnyko [20]. Organizmas šių junginių atsargai nekaupia. Jis sunaudoja tai, ką gauna, ir vėliausiai poryt paprašo dar. Tokio augalo nereikia gerti ąsočiais sekmadienį – jo reikia po truputį, bet kasdien. Kaip tai atrodo ciberžolės atveju, skaitykite straipsnyje „Šeši būdai apeiti vienintelę tikrą ciberžolės bėdą“.
Tam ir skirtas 60 ml buteliukas. Mūsiškiai yra ekologiški ir šaltai spausti, o kiekvieno pagrindas – vienas arba du iš šių augalų:
| Šotas | Kas į jį išspausta | Iš kur aštrumas |
|---|---|---|
| Wild Kick | Aronija 90 %, imbieras 10 % | Tik iš imbiero |
| Berry Blaze | Aronija su žiupsneliu čili | Tik iš čili |
| Crimson Ember | Aronija 80 %, imbieras 10 %, ciberžolė 10 %, su čili ir cinamonu | Iš imbiero, ciberžolės ir trupučio čili |
| Crimson Spark | Aronija 70 %, imbieras 15 %, ciberžolė 10 %, citrina 5 %, su čili ir cinamonu | Daugiau imbiero, daugiau čili, o citrina viską paaštrina |
| Golden Shield | Šaltalankis 65 %, imbieras 25 %, medus 10 % | Imbiero daugiausia iš visų penkių, o aštrumą sušvelnina medus |
Rekomenduojamas produktas
Crimson Ember rinkinys – ekologiški funkciniai šotai su aronija, imbieru, ciberžole, čili ir cinamonu (6 × 60 ml)
Šeši ekologiški šaltai spausti šotai iš aronijos, imbiero ir ciberžolės su trupučiu čili ir cinamono – po vieną kiekvienam darbo savaitės rytui ir dar vienas atsargai.
Pirkti dabar →Antra dalis: ką daryti, kad įprotis prigytų

Psichologui įprotis nėra dorybė. Tai veiksmas, kurį sukelia pati situacija – be jokio sprendimo. Kai studentai valanda po valandos užsirašinėjo viską, ką veikia, paaiškėjo, kad nuo trečdalio iki pusės jų veiksmų – 35 % viename tyrime, 43 % kitame – buvo kaip tik tokie įpročiai: beveik kasdien atliekami toje pačioje vietoje ir dažniausiai galvojant apie ką nors kita [21]. Tikslas – į šią dienos dalį perkelti vieną mažą stiklinaitę. O kaip tai padaryti, tyrimai atsako neįprastai aiškiai.
Susiekite su tuo, ką jau darote
Naujam įpročiui reikia signalo, o patikimiausias signalas yra senas įprotis. Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime 50 žmonių mokėsi naudotis tarpdančių siūlu: tų, kurie siūlą imdavo iškart išsivalę dantis šepetėliu, įprotis susiformavo stipresnis nei tų, kurie tai darydavo prieš valydami, ir stipresnis išliko net po aštuonių mėnesių [22]. Vienos rutinos pabaiga – geriausias ženklas pradėti kitą. Ar signalas yra veiksmas („kai įjungiu virdulį“), ar laikas („septintą valandą“), svarbu mažiau, nei įprasta manyti: atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame 84 dienas dalyvavo 192 suaugusieji, parodė, kad abiejų rūšių planai veikia vienodai gerai, o įpročio susiformavimą lėmė tiesiog tai, kaip dažnai veiksmas kartojamas [23].
Užtat tikrai svarbu planą aiškiai ištarti žodžiais. Planas, suformuluotas „kai nutiks X, aš padarysiu Y“, psichologijoje vadinamas įgyvendinimo ketinimu, o 94 nepriklausomų bandymų metaanalizė parodė, kad jis vidutiniškai arba stipriai veikia tai, ar žmonės padaro, ką ketino [24]. Vienas sakinys, dėl kurio apsisprendžiama vieną kartą, pakeičia sprendimą, kurį kitaip tektų priimti kiekvieną rytą.
Darykite tai rytais
Prancūzijoje atliktame tyrime 48 studentai pradėjo kasdien daryti trumpą tempimo pratimų seriją: pusė jų – atsikėlę, kita pusė – prieš miegą. Mokslininkai sumodeliavo, kaip greitai ši rutina tampa savaimine: ryto grupei prireikė maždaug 106 dienų, vakaro grupei – 154 [25]. Skirtumą jie siejo su kortizoliu – hormonu, kurio daugiausia išsiskiria netrukus po pabudimo ir kuris padeda smegenims įtvirtinti rutiną. 2024 metų metaanalizė, apėmusi 20 tyrimų ir 2 601 dalyvį, tą pačią išvadą padarė žvelgdama plačiau: tvirčiausiai laikėsi įpročiai, kurie formuoti rytais, kuriuos žmogus pasirinko pats ir kurie jam buvo malonūs [26]. Jei tai valandai norite daugiau idėjų, penkias surinkome straipsnyje „Atgal prie darbo stalo: penki ryto ritualai, kurie atlaiko tikrą dienotvarkę“.
Tegul gnybteli liežuvį
Malonumas čia nėra papuošimas. Per 16 savaičių trukusį tyrimą 118 suaugusiųjų pradėjo kasdien gerti vitaminų tabletę arba naudotis tarpdančių siūlu, ir kuo daugiau malonumo bei vidinės motyvacijos jie nurodė jaučią, tuo labiau kiekvienas pakartojimas stiprino įprotį [27]. Įprotis, kurį darant kažkas juntama, susiformuoja greičiau nei tas, kuris nepalieka jokio pojūčio.
Štai čia šotas ir pranoksta kapsulę. Tabletę nuryji ir pamiršti. O aronijos taninai sutraukia burną, imbieras šildo gerklę, čili ant liežuvio sužadina tą patį karščio jutiklį kaip ir karštas gėrimas. Viskas trunka dešimt sekundžių, ir to nepastebėti neįmanoma. Manome, kad daugiausia dėl to šis formatas ir prigijo nuo Javos iki Kopenhagos: dozė pati apie save praneša, o signalą, kurį jauti liežuviu, pamiršti sunku.
Tegul būna paprasta – ir atleiskite sau praleistą rytą
Dvylika savaičių stebėjus 111 naujų sporto klubo narių paaiškėjo, kad tai, kam susiformuos įprotis sportuoti, lėmė pastovumas ir paprastumas: kuo paprastesnė rutina, tuo geriau ji laikėsi [28]. Sportas yra bene sudėtingiausias sveikatai naudingas elgesys – krepšys, kelionė, valanda laiko. Įsipilti mažą stiklinaitę – kitas skalės galas, ir kaip tik dėl to dozė ir daroma maža.
Tik duokite sau laiko. Londono tyrimu paremtose rekomendacijose gydytojams sakoma, kad veiksmas savaiminis ima atrodyti maždaug po dešimties savaičių [2]. Ir nepamirškite, kad praleistas rytas savanoriams nieko nekainavo [3]. Įprotį kuria tie rytai, kai šotą išgėrėte, o to vieno, kai neišgėrėte, jam sugriauti neužtenka.
Ritualas keturiais žingsniais
- Pasirinkite, prie ko įprotį pririšite, ir vieną kartą garsiai pasakykite: „Kai tik įjungiu virdulį, išgeriu savo šotą.“
- Buteliukus laikykite ten, kur tas veiksmas vyksta, – šaldytuvo durelėse akių lygyje, o ne lentynos gilumoje.
- Suplakite, įsipilkite ir išgerkite dviem trimis gurkšniais, kol virdulys dar neužvirė. Tik rytais ir kaskart toje pačioje vietoje.
- Prieš vertindami palaukite dešimt savaičių. Jei vieną dieną praleidote, kitą rytą tęskite, lyg nieko nebūtų nutikę.
Viena atsargumo pastaba: kasdien vartojamas imbieras gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį, čili nedraugauja su refliuksu, o medaus – jo yra Golden Shield sudėtyje – negalima duoti jaunesniems nei dvylikos mėnesių kūdikiams. Jei laukiatės arba nuolat vartojate vaistus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Nepilni keturi litrai
O štai skaičiavimas, kuris mums patinka labiausiai. Šešiasdešimt šeši rytai – Londono tyrimo mediana – po 60 ml sudaro 3.96 litro: vienuolika dėžučių po šešis buteliukus, mažiau vandens, nei dauguma mūsų išgeriame per dvi dienas. Išdalijus dešimčiai savaičių, tai kasdienė porcija tamsiausios uogos, kokią tik laboratorijoms teko matuoti, truputis spausto imbiero ir dešimt sekundžių prie virtuvės stalviršio, kurių niekam nereikia prisiminti, nes tada jau niekas nieko nebesprendžia.
Dėl skaičiaus Maxwellas Maltzas klydo. Tačiau dėl vieno dalyko jis buvo teisus: vieną dieną pakeli akis ir supranti, kad naujas dalykas nebėra naujas. Kai stiklinaitė tokia maža, ta diena ateina greičiau.
Literatūra
- Maltz M. Psycho-Cybernetics. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall; 1960.
- Gardner B, Lally P, Wardle J. Making health habitual: the psychology of 'habit-formation' and general practice. Br J Gen Pract. 2012;62(605):664–666.
- Lally P, van Jaarsveld CHM, Potts HWW, Wardle J. How are habits formed: Modelling habit formation in the real world. Eur J Soc Psychol. 2010;40(6):998–1009.
- Online Etymology Dictionary. Origin and history of shot-glass. etymonline.com/word/shot-glass.
- Fasman D. Defining the Ever-Changing Espresso. 25 Magazine, Issue 3. Specialty Coffee Association.
- Riga Black Balsam. Traditional Latvian Herbal Liqueur Since 1752. rigablack.com/en/craft-and-story.
- Möller's. History of Möller's. mollersomega3.com.
- UNESCO Intangible Cultural Heritage. Jamu wellness culture. Inscribed in 2023 (18.COM) on the Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity.
- Seow S. Try this Indonesian drink, it's more than 1000 years old. SBS Food. 24 June 2020.
- Gladstar R. What's All the Fuss About Fire Cider? The Science and Art of Herbalism. 2021.
- Buech J. The next big Scandi juice trend. Mintel. 18 January 2018.
- West T. UK functional drinks market hits £100M. Food Manufacture. 12 May 2026.
- Wu X, Beecher GR, Holden JM, Haytowitz DB, Gebhardt SE, Prior RL. Concentrations of anthocyanins in common foods in the United States and estimation of normal consumption. J Agric Food Chem. 2006;54(11):4069–4075.
- Istas G, Wood E, Le Sayec M, Rawlings C, Yoon J, Dandavate V, et al. Effects of aronia berry (poly)phenols on vascular function and gut microbiota: a double-blind randomized controlled trial in adult men. Am J Clin Nutr. 2019;110(2):316–329.
- Le Sayec M, Xu Y, Laiola M, Gallego FA, Katsikioti D, Durbidge C, et al. The effects of Aronia berry (poly)phenol supplementation on arterial function and the gut microbiome in middle aged men and women: Results from a randomized controlled trial. Clin Nutr. 2022;41(11):2549–2561.
- Wu KL, Rayner CK, Chuah SK, Changchien CS, Lu SN, Chiu YC, et al. Effects of ginger on gastric emptying and motility in healthy humans. Eur J Gastroenterol Hepatol. 2008;20(5):436–440.
- Black CD, Herring MP, Hurley DJ, O'Connor PJ. Ginger (Zingiber officinale) reduces muscle pain caused by eccentric exercise. J Pain. 2010;11(9):894–903.
- European Medicines Agency, Committee on Herbal Medicinal Products. European Union herbal monograph on Zingiber officinale Roscoe, rhizoma. Final – Revision 1. EMA/HMPC/885789/2022. 7 May 2025.
- Larmo P, Alin J, Salminen E, Kallio H, Tahvonen R. Effects of sea buckthorn berries on infections and inflammation: a double-blind, randomized, placebo-controlled trial. Eur J Clin Nutr. 2008;62(9):1123–1130.
- Czank C, Cassidy A, Zhang Q, Morrison DJ, Preston T, Kroon PA, et al. Human metabolism and elimination of the anthocyanin, cyanidin-3-glucoside: a (13)C-tracer study. Am J Clin Nutr. 2013;97(5):995–1003.
- Wood W, Quinn JM, Kashy DA. Habits in everyday life: thought, emotion, and action. J Pers Soc Psychol. 2002;83(6):1281–1297.
- Judah G, Gardner B, Aunger R. Forming a flossing habit: an exploratory study of the psychological determinants of habit formation. Br J Health Psychol. 2013;18(2):338–353.
- Keller J, Kwasnicka D, Klaiber P, Sichert L, Lally P, Fleig L. Habit formation following routine-based versus time-based cue planning: A randomized controlled trial. Br J Health Psychol. 2021;26(3):807–824.
- Gollwitzer PM, Sheeran P. Implementation Intentions and Goal Achievement: A Meta-analysis of Effects and Processes. Adv Exp Soc Psychol. 2006;38:69–119.
- Fournier M, d'Arripe-Longueville F, Rovere C, Easthope CS, Schwabe L, El Methni J, et al. Effects of circadian cortisol on the development of a health habit. Health Psychol. 2017;36(11):1059–1064.
- Singh B, Murphy A, Maher C, Smith AE. Time to Form a Habit: A Systematic Review and Meta-Analysis of Health Behaviour Habit Formation and Its Determinants. Healthcare (Basel). 2024;12(23):2488.
- Judah G, Gardner B, Kenward MG, DeStavola B, Aunger R. Exploratory study of the impact of perceived reward on habit formation. BMC Psychol. 2018;6(1):62.
- Kaushal N, Rhodes RE. Exercise habit formation in new gym members: a longitudinal study. J Behav Med. 2015;38(4):652–663.
Šis straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Jei jums nustatyta diagnozė, laukiatės arba nuolat vartojate vaistus, prieš keisdami mitybą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.


Palikite komentarą