Spalį šiaurės pelkės nusidažo rūdžių spalva, o paskutinės metų uogos guli ant samanų tarsi pabirę karoliukai. Spanguolės renkamos tada, kai visa kita jau nuimta. Ir tada – štai kas keista – jos tiesiog išsilaiko. Estų liaudies tradicijų archyve nurodymai beveik atsainūs: uogas laikyti sausas sandėliuke ar palėpėje arba supilti į kubilą ir užpilti šulinio vandeniu [1]. Ant krūmelių paliktos uogos gali išbūti iki pavasario. Vaisius, kuris mėnesių mėnesius išguli šaltame vandenyje ir lieka sveikas, turi neįprastą chemiją.

Žmonės tai nujautė jau seniai. Estų namuose praskiestų sulčių duodavo kiekvienam, kurį krėtė aukšta karštinė [1]. Anapus Atlanto Šiaurės Amerikos čiabuviai stambesnę tos pačios uogos giminaitę grūsdavo į pemikaną, ja dažydavo apklotus, gydydavo strėlių žaizdas ir vartodavo nuo šlapimo pūslės bei inkstų negalavimų [2] [3]. Banginių medžiotojai ir jūreiviai imdavo ją į keliones apsisaugoti nuo skorbuto [3]. Kažkur pakeliui ji įgijo savo šlovę – ir paaiškinimą, kuris pasirodė klaidingas.

Teisingasis paaiškinimas rastas 1984 metais. Dar keturiasdešimt metų prireikė įrodyti, kad jis iš tiesų svarbus.

Paaiškinimas, išsilaikęs septyniasdešimt metų

Pirmasis mokslinis aprašymas pasirodė 1914 metais, kai N. R. Blatherwickas žurnale Archives of Internal Medicine paskelbė, kaip tam tikri maisto produktai keičia šlapimo sudėtį, – tarp jų buvo ir spanguolės [4]. Ant to pastatyta logika atrodė tvarkinga. Spanguolėse gausu chino rūgšties; organizmas ją paverčia hipuro rūgštimi; hipuro rūgštis rūgština šlapimą; o bakterijos rūgšties nemėgsta. Dešimtmečius būtent tokį atsakymą duodavo mokslininkai ir gydytojai [3].

Tai niekada nebuvo pagrįsta [3]. Kai tyrėjai ėmė matuoti, paaiškėjo, kad išgėrus spanguolių sulčių šlapimas būna arba ne rūgštesnis nei prieš tai, arba tik vos vos rūgštesnis – per mažai, kad sulaikytų bakterijas [3]. Viename kruopščiame medžiagų apykaitos tyrime visas litras spanguolių sulčių per dieną, geriamas savaitę, pakeitė šlapimo pH nuo 5.97 iki 5.67 [5]. Tikras, išmatuojamas pokytis – ir toli gražu nepakankamas.

Taigi uoga turėjo šlovę, bet neturėjo mechanizmo. Paprastai čia liaudies vaistų istorijos ir baigiasi.

1984-ieji: uoga, kuri neleidžia bakterijoms įsikibti

Kad sukeltų šlapimo takų infekciją, bakterija pirmiausia turi įsikibti. Escherichia coli, dažniausia kaltininkė, šią užduotį išsprendžia fimbrijomis – plaukelių pavidalo ataugomis, kurių galuose esantys baltymai prisitvirtina prie cukrų šlapimo takus išklojančių ląstelių paviršiuje. Nėra įsikibimo – nėra ir infekcijos.

1984 metais A. E. Sobota išbandė spanguolių sultis su 77 klinikiniais E. coli izoliatais. Daugiau nei 60% jų sultys sumažino prilipimą prie ląstelių 75% ar daugiau [6]. Paskui atliktas dar svarbesnis eksperimentas: tokį pat poveikį turėjo ir pelių, kurioms vietoj vandens duota spanguolių gėrimo, šlapimas, ir jį gėrusių žmonių šlapimas [6]. Kad ir kokia medžiaga tai lėmė, ji atlaikė virškinimą ir pasiekė šlapimo pūslę tebeveikdama.

Po penkerių metų kita tyrėjų grupė parodė, kad sultyse yra mažiausiai du inhibitoriai. Vienas buvo paprasčiausia fruktozė: ji trukdė vienos rūšies fimbrijoms, ir apelsinų bei ananasų sultys jos turėjo ne mažiau. Kitas buvo didesnė molekulė, kurios apelsinų ir ananasų sultyse nebuvo, ir ji blokavo P fimbrijas, kurias turi šlapimo takų infekcijas sukeliantys kamienai [7]. 1998 metais tyrėjų grupė žurnale New England Journal of Medicine ją pagaliau įvardijo: aktyvioji frakcija buvo spanguolės taninai – jos proantocianidinai [8] [3].

Niekas nežudoma. Bakterijoms tiesiog nebelieka už ko įsikibti.

Rekomenduojamas produktas

Heart Berry – 100 % ekologiškos spanguolių sultys 1 L

Ekologiškos spanguolės, šaltuoju būdu išspaustos į grynas sultis be jokių priedų, – ryškiai rūgšti raudona šios istorijos uoga, kurią geriausia įpilti į stiklinę vandens.

Pirkti dabar →

Jungtis, kokios beveik nesudaro joks kitas vaisius

Proantocianidinai – tai mažų flavonoidinių vienetų grandinės, ir jų yra visur: vynuogių odelėse, obuoliuose, arbatoje, kakavoje. Beveik visuose šiuose produktuose vienetai sujungti viena jungtimi, vadinamąja B tipo jungtimi. Spanguolėse daugelis jų sujungti dviem jungtimis – chemikai tai vadina A tipo jungtimi. 2000 metais tyrėjai iš prinokusių spanguolių išskyrė tris A tipo trimerus ir parodė, kad jie neleido P fimbrijas turinčioms E. coli prisitvirtinti prie ląstelių, turinčių tuos pačius receptorių cukrus kaip ir šlapimo takų gleivinė. B tipo atitikmuo ir pavienis vienetas buvo neaktyvūs [9].

Po dar penkerių metų atliktas lemiamas palyginimas. Savanoriams buvo duota po vieną porciją saldinto spanguolių gėrimo, vynuogių sulčių, obuolių sulčių, žaliosios arbatos arba juodojo šokolado. Laboratorijoje spanguolių A tipo proantocianidinai blokavo prilipimą esant 60 mikrogramų mililitre koncentracijai; vynuogių B tipo proantocianidinams prireikė net 1,200, kad pasireikštų menkas poveikis, o kiti neveikė visai. Savanorių šlapime antiadhezinis aktyvumas atsirado išgėrus spanguolių gėrimo – ir po nieko kito [10].

Ir visa kita šiame vaisiuje ne mažiau ypatinga. Išmatuota, kad spaustų spanguolių sulčių pH siekia 2.44 – jos rūgštesnės už beveik viską, ką geriame savo noru [11]. Uogai bręstant joje kaupiasi benzoinė rūgštis – tas pats junginys, kurį maisto gamintojai deda kaip konservantą, – ir viename lauko tyrime jos koncentracija nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio išaugo maždaug dvidešimt devynis kartus [12]. Tyrimas nesiaiškino, ar būtent dėl jos kubile uogos išsilaiko iki pavasario, tačiau sunku perskaityti šį skaičių ir neprisiminti kubilo. Auginamoje amerikinėje stambiauogėje spanguolėje, Vaccinium macrocarpon, vyrauja chino rūgštis [12]; mažojoje laukinėje Baltijos pelkių spanguolėje, Vaccinium oxycoccos, pagal skelbiamus intervalus ją lenkia citrinų ir obuolių rūgštys [13].

Pati raudona spalva – tai antocianinai, pigmentų šeima, lemianti beveik kiekvienos tamsios uogos spalvą, ir odelėje jų nuo dviejų iki penkių kartų daugiau nei visoje uogoje [14]. Kaip spanguolė spaudžiama ir kas lieka po spaudimo, lemia, kiek šio turto patenka į butelį. Mūsiškės – Heart Berry: ekologiškos spanguolės, spaustos šaltuoju būdu, be jokių priedų.

Trisdešimt metų tyrimų – ir verdiktas, kuris apsivertė

Klinikinė istorija užtruko gerokai ilgiau. Pirmasis rimtas tyrimas pasirodė žurnale JAMA 1994 metais. 153 vyresnio amžiaus moterys (amžiaus vidurkis – 78.5 metų) kasdien gėrė po 300 ml spanguolių gėrimo arba tokios pat išvaizdos placebo ir kas mėnesį pateikdavo šlapimo mėginį. Šansai, kad šlapime bus rasta bakterijų kartu su leukocitais, spanguolių grupėje sudarė 42% placebo grupės šansų [15].

Paskui sritis suklupo. Tyrimų daugėjo, kiekvienas su savo produktu ir stiprumu, ir daugelis nieko nerado. 2012 metais Cochrane apžvalga – reikliausias apibendrinimas, kokį turi medicina, – apibendrino 24 tyrimus, kuriuose dalyvavo 4,473 žmonės, nustatė rizikos santykį 0.86 su pasikliautinuoju intervalu, apimančiu 1 (nuo 0.71 iki 1.04), ir padarė išvadą, kad spanguolių sulčių „šiuo metu negalima rekomenduoti šlapimo takų infekcijų profilaktikai“ [16].

Tačiau tai nebuvo pabaiga. Tyrimai nesiliovė – didesni, su geriau aprašytais produktais, – ir 2023 metais ta pati apžvalga buvo atnaujinta penktą kartą: 50 tyrimų, 8,857 žmonės. 26 tyrimuose su 6,211 dalyvių spanguolių produktai sumažino simptominių, pasėliu patvirtintų šlapimo takų infekcijų dažnį: rizikos santykis 0.70 (95% PI nuo 0.58 iki 0.84), vidutinio patikimumo įrodymai [17]. Moterims, kurioms infekcijos kartojasi, santykis buvo 0.74 (nuo 0.55 iki 0.99; 8 tyrimai, 1,555 dalyviai); vaikams – 0.46 (nuo 0.32 iki 0.68; 5 tyrimai, 504 dalyviai); žmonėms, kurių imlumą infekcijai padidino medicininė procedūra, – 0.47 (nuo 0.37 iki 0.61; 6 tyrimai, 1,434 dalyviai). Vertinant atskirai sultis ir sirupą kaip vartojimo formą, 13 tyrimų su 2,831 dalyviu santykis buvo 0.78 (nuo 0.62 iki 0.97) [17]. Ta pati apžvalga nustatė, kad globos įstaigose gyvenantiems senyviems žmonėms, nėščiosioms ir žmonėms, kurių šlapimo pūslė neišsituština visiškai, nauda maža arba jos nėra.

Didžiausias sulčių tyrimas parodo, kaip šie skaičiai atrodo iš arti. 24 savaites 373 moterys, neseniai sirgusios infekcija, kasdien gėrė po 240 ml stiklinę spanguolių gėrimo arba placebo. Spanguolių grupėje užfiksuoti 39 klinikiniai infekcijos epizodai, placebo grupėje – 67: sergamumo rodiklių santykis 0.61 (95% PI nuo 0.41 iki 0.91), arba vienas išvengtas epizodas per kiekvienus 3.2 moterų gėrimo metus, nors laikas iki pirmosios pasėliu patvirtintos infekcijos grupėse nesiskyrė [18].

Priemonė, kurios griežčiausi medicinos vertintojai 2012 metais atsisakė rekomenduoti, po vienuolikos metų jau turėjo vidutinio patikimumo įrodymų.

Dozė, kurios niekas neperskaitys etiketėje

Kiek pakanka? Kryžminiame tyrime keturiose šalyse 32 moterys vartojo placebą ir dvi iš trijų spanguolių miltelių dozių, standartizuotų pagal 18, 36 arba 72 mg proantocianidinų kiekį. Jų šlapimo antiadhezinis aktyvumas didėjo kartu su doze, o vartojant 72 mg jis išliko ir po 24 valandų [19]. Paskui 2024 metų metaanalizė, apėmusi 10 tyrimų su 2,438 dalyviais, tuo pačiu principu surūšiavo klinikinius rezultatus: bendras rizikos santykis 0.85 (nuo 0.76 iki 0.96), 0.82 (nuo 0.69 iki 0.98) vartojant 36 mg proantocianidinų per dieną ar daugiau ir jokio reikšmingo poveikio vartojant mažiau [20].

Šie 36 mg tapo pramonės etalonu, ir su juo reikia elgtis atsargiai. Jis taikomas standartizuotų miltelių kapsulėms ir nustatomas viena konkrečia spalvine reakcija; kiti laboratoriniai metodai, pritaikyti tam pačiam vaisiui, duoda rezultatus, kurie skiriasi daugiau nei dešimteriopai. Niekas nėra paskelbęs, kiek paties etalono vienetais yra spaustose 100% spanguolių sultyse. Todėl mes savo stiklinės į miligramus neperskaičiuojame.

Dėl tos pačios priežasties tokio teiginio nerasite nė vienoje europinėje etiketėje. Europos maisto saugos tarnyba nuo 2009 metų ne kartą vertino spanguolių ir šlapimo takų sveikatos ryšį, paskutinį kartą – 2025 metais, ir kiekvieną kartą padarė išvadą, kad įrodymų nepakanka priežastiniam ryšiui nustatyti [21] [22]. Europos vaistų agentūra pasuko kitu keliu. Jos 2022 metų augalinių vaistų monografija pripažįsta lygiai vieną spanguolių preparatą – šviežių vaisių išspaustas sultis – kaip tradicinį augalinį vaistą moterims: po 30 ml kartą per dieną pasikartojančių nekomplikuotų apatinių šlapimo takų infekcijų profilaktikai, gydytojui atmetus rimtesnes ligas, ir remiantis ilgalaike vartojimo patirtimi, o ne klinikiniais įrodymais [23]. Verta turėti omenyje abu faktus kartu: tyrimai yra tikri, o sveikumo teiginys nėra leidžiamas.

Rekomenduojamas produktas

Rinkinys „Immune Power“ – ekologiškų uogų sulčių rinkinys

Heart Berry 1 l, Go Berry aronijų ir šaltalankių sultys bei Red Ray acerolų sultys – trys ekologiškos rūgštokos sultys, kurias galima kaitalioti tamsiaisiais mėnesiais.

Pirkti dabar →

Ne vien šlapimo pūslė: kraujagyslės, medžiagų apykaita, mikrobai

Junginiai, pasiekiantys šlapimą, prieš tai keliauja per visą organizmą, ir tyrėjai sekė jų pėdomis. Dvigubai aklame tyrime 45 sveiki vyrai kasdien vartojo 9 g liofilizuotų miltelių iš visos spanguolės uogos – tai atitinka 100 g šviežių vaisių. Tėkmės sukeltas kraujagyslių išsiplėtimas – arterijos gebėjimas išsiplėsti, kai to pareikalauja kraujotaka, – pagerėjo 1.1% praėjus dviem valandoms po pirmosios dozės ir dar kartą po mėnesio kasdienio vartojimo [24]. Tyrime su 44 vainikinių arterijų liga sergančiais žmonėmis keturias savaites geriamos dvigubo stiprumo sultys sumažino arterijų standumą, nors kraujospūdis nepakito [25].

Medžiagų apykaitoje matyti panašūs kontūrai. 2024 metų metaanalizė, apėmusi 16 atsitiktinių imčių tyrimų su 708 žmonėmis, nustatė, kad spanguolės pagerino bendrojo ir DTL cholesterolio santykį (vidutinis skirtumas −0.24) bei HOMA-IR, standartinį atsparumo insulinui indeksą (−0.59), o MTL cholesterolis ir gliukozė nevalgius reikšmingai nepakito [26].

O su mikrobais uoga bendrauja abiejuose virškinimo trakto galuose. Keturias dienas vartotas spanguolių ekstraktas, tiekiantis 109 mg polifenolių per dieną, 39 sveikiems savanoriams padidino Bifidobacterium ir sumažino Bacteroides kiekį [27], nors 24 savaičių tyrime su 70 moterų ilgalaikių visos žarnyno bendrijos pokyčių nepastebėta [28]. Skrandyje: 189 suaugusieji, kurių organizme rasta Helicobacter pylori, 90 dienų kasdien gėrė po 500 ml spanguolių sulčių arba placebo; 35-ą dieną kvėpavimo testas buvo neigiamas 14 iš 97 spanguolių grupės dalyvių ir 5 iš 92 placebo grupės dalyvių – tai slopinimas, o ne išnaikinimas [29]. Apie tai, ką žarnyno gyventojai daro su mūsų jiems siunčiamais polifenoliais, skaitykite mūsų straipsnyje apie naktinę žarnyno pamainą.

Ką daryti šią savaitę

1. Pradėkite po truputį ir kartu su maistu. Įsipilkite 30 ml – du šaukštus, tai paros kiekis pagal Europos monografiją [23], – ir, jei tinka, palaipsniui padidinkite iki 60 ml. Spanguolių sultys – vienos rūgščiausių sulčių, todėl jas geriau gerti per pusryčius ar pietus, o ne gurkšnoti visą rytą.
2. Praskieskite. Spaustos spanguolių sultys – ne gaivusis gėrimas. Vieną dalį sulčių sumaišome su keturiomis ar penkiomis dalimis negazuoto ar gazuoto vandens – taip geriame patys, ir taip jos maloniausios.
3. Šaltuoju metų laiku gerkite šiltas. Įmaišykite sulčių į šiltą – ne verdantį – vandenį, o jei rūgštumas per aštrus, įdėkite šaukštą medaus.
4. Galvokite mėnesiais, ne dienomis. 2024 metų metaanalizėje aiškų poveikį parodė tik tyrimai, trukę nuo 12 iki 24 savaičių [20], o didžiausias sulčių tyrimas truko 24 savaites, per kurias stiklinė buvo geriama kasdien [18]. Spanguolė – tai įprotis tamsiajai metų pusei, o ne gelbėjimosi ratas po prasto savaitgalio.

Trumpai apie spanguolę

Spanguolės šlovė remiasi tikru mechanizmu: jos A tipo proantocianidinai neleidžia E. coli prisitvirtinti prie šlapimo takų ląstelių. 2023 metų Cochrane apžvalga, apėmusi 50 tyrimų, nustatė, kad spanguolių produktai bendrai sumažino simptominės šlapimo takų infekcijos riziką maždaug 30%. Tyrimai kalba apie profilaktiką, ne apie gydymą.

Vienas perspėjimas: nevartokite spanguolių kartu su varfarinu ar takrolimu, o jei esate nėščia ar maitinate krūtimi, sergate inkstų liga ar anksčiau turėjote inkstų akmenų arba renkatės jas vaikui, pirmiausia pasitarkite su gydytoju ar vaistininku; deginimo jausmas, karščiavimas ar kraujas šlapime – priežastis kreiptis į gydytoją, o ne gerti sultis.

Atgal prie kubilo

Žmonės, pildavę spanguoles į kubilą su šulinio vandeniu, nežinojo nei apie fimbrijas, nei apie A tipo jungtis, nei apie tai, kad rugsėjį vienos rūgšties kiekis išauga dvidešimt devynis kartus. Jie žinojo, kad ši uoga elgiasi kitaip, ir visą žiemą laikė ją po ranka.

Septyniasdešimt metų mokslas jiems pritarė dėl klaidingos priežasties, o dar keturiasdešimt ginčijosi dėl tikrosios. Kruopščiai pasvertas atsakymas jau yra: senoji uoga iš tiesų veikia, jei vartojama kasdien ir mėnesių mėnesius. Šį spalį pelkės vėl nusidažė rūdžių raudoniu. Paskutinės metų uogos laukia ant samanų.

Dažnai užduodami klausimai

Ar spanguolių sultys tikrai padeda išvengti šlapimo takų infekcijų?

Geriausi šiuo metu turimi įrodymai rodo, kad spanguolių produktai padeda. 2023 metų Cochrane apžvalga, apėmusi 50 tyrimų, nustatė rizikos santykį 0.70 simptominei, pasėliu patvirtintai infekcijai; aiškiausi rezultatai gauti moterims, kurioms infekcijos kartojasi, vaikams ir po medicininių procedūrų [17]. ES joks sveikumo teiginys spanguolėms nėra leidžiamas, ir spanguolė negydo jau prasidėjusios infekcijos.

Kiek spanguolių sulčių reikėtų išgerti per dieną?

Oficialios mitybos rekomendacijos nėra. Europos vaistų agentūros monografijoje apie išspaustas sultis tradiciniu profilaktiniu kiekiu moterims nurodyta 30 ml kartą per dieną [23]. Didžiausiame sulčių tyrime 24 savaites kasdien buvo geriama 240 ml stiklinė spanguolių gėrimo [18]. Mes pradedame nuo 30 ml, praskiedę ir valgydami, ir taip geriame mėnesių mėnesius.

Kuo skiriasi laukinės pelkių spanguolės ir amerikinės spanguolės?

Tai dvi skirtingos rūšys. Mažoji laukinė Šiaurės Europos pelkių spanguolė yra Vaccinium oxycoccos; stambesnė auginama uoga, kurią pirmą kartą imta auginti Kodo kyšulyje 1816 metais, – Vaccinium macrocarpon [3] [1]. Jų rūgščių sudėtis skiriasi – amerikinėje uogoje vyrauja chino rūgštis, – o beveik visuose klinikiniuose tyrimuose naudota amerikinė rūšis [12] [13].

Kam reikėtų būti atsargiems su spanguolių sultimis?

Visiems, vartojantiems varfariną ar takrolimą: Europos monografijoje abu jie nurodyti kaip kontraindikacijos [23]. Joje taip pat nepatariama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu bei jaunesniems nei 18 metų asmenims, o žmonės, kuriems anksčiau buvo susidarę inkstų akmenų, įspėjami dėl spanguolių koncentrate esančių oksalatų [23].

Šaltiniai

1. Raal A, Kõiva M, Kuperjanov A, Vilbaste K, Vlasova I, Koshovyi O. Multi-use of cranberries (Vaccinium spp.): heritage and pharmaceutical results. Folklore: Electronic Journal of Folklore. 2023;89.
2. Lynch DM. Cranberry for prevention of urinary tract infections. Am Fam Physician. 2004;70(11):2175–2177.
3. Neto CC, Vinson JA. Cranberry. In: Benzie IFF, Wachtel-Galor S, eds. Herbal Medicine: Biomolecular and Clinical Aspects. 2nd ed. Boca Raton (FL): CRC Press; 2011. Chapter 6.
4. Blatherwick NR. The specific role of foods in relation to the composition of the urine. Arch Intern Med. 1914;14(3):409–450.
5. Gettman MT, Ogan K, Brinkley LJ, Adams-Huet B, Pak CYC, Pearle MS. Effect of cranberry juice consumption on urinary stone risk factors. J Urol. 2005;174(2):590–594.
6. Sobota AE. Inhibition of bacterial adherence by cranberry juice: potential use for the treatment of urinary tract infections. J Urol. 1984;131(5):1013–1016.
7. Zafriri D, Ofek I, Adar R, Pocino M, Sharon N. Inhibitory activity of cranberry juice on adherence of type 1 and type P fimbriated Escherichia coli to eucaryotic cells. Antimicrob Agents Chemother. 1989;33(1):92–98.
8. Howell AB, Vorsa N, Der Marderosian A, Foo LY. Inhibition of the adherence of P-fimbriated Escherichia coli to uroepithelial-cell surfaces by proanthocyanidin extracts from cranberries. N Engl J Med. 1998;339:1085–1086.
9. Foo LY, Lu Y, Howell AB, Vorsa N. A-type proanthocyanidin trimers from cranberry that inhibit adherence of uropathogenic P-fimbriated Escherichia coli. J Nat Prod. 2000;63(9):1225–1228.
10. Howell AB, Reed JD, Krueger CG, Winterbottom R, Cunningham DG, Leahy M. A-type cranberry proanthocyanidins and uropathogenic bacterial anti-adhesion activity. Phytochemistry. 2005;66(18):2281–2291.
11. Dorris MR, Bolling BW. Cranberry (Vaccinium macrocarpon) juice precipitate pigmentation is mainly polymeric colors and has limited impact on soluble anthocyanin loss. Antioxidants. 2021;10(11):1788.
12. Tadych M, Vorsa N, Wang Y, Bergen MS, Johnson-Cicalese J, Polashock JJ, White JF Jr. Interactions between cranberries and fungi: the proposed function of organic acids in virulence suppression of fruit rot fungi. Front Microbiol. 2015;6:835.
13. Jurikova T, Skrovankova S, Mlcek J, Balla S, Snopek L. Bioactive compounds, antioxidant activity, and biological effects of European cranberry (Vaccinium oxycoccos). Molecules. 2019;24(1):24.
14. Narwojsz A, Tańska M, Mazur B, Borowska EJ. Fruit physical features, phenolic compounds profile and inhibition activities of cranberry cultivars (Vaccinium macrocarpon) compared to wild-grown cranberry (Vaccinium oxycoccus). Plant Foods Hum Nutr. 2019;74:300–306.
15. Avorn J, Monane M, Gurwitz JH, Glynn RJ, Choodnovskiy I, Lipsitz LA. Reduction of bacteriuria and pyuria after ingestion of cranberry juice. JAMA. 1994;271(10):751–754.
16. Jepson RG, Williams G, Craig JC. Cranberries for preventing urinary tract infections. Cochrane Database Syst Rev. 2012;(10):CD001321.
17. Williams G, Stothart CI, Hahn D, Stephens JH, Craig JC, Hodson EM. Cranberries for preventing urinary tract infections. Cochrane Database Syst Rev. 2023;(11):CD001321.
18. Maki KC, Kaspar KL, Khoo C, Derrig LH, Schild AL, Gupta K. Consumption of a cranberry juice beverage lowered the number of clinical urinary tract infection episodes in women with a recent history of urinary tract infection. Am J Clin Nutr. 2016;103(6):1434–1442.
19. Howell AB, Botto H, Combescure C, et al. Dosage effect on uropathogenic Escherichia coli anti-adhesion activity in urine following consumption of cranberry powder standardized for proanthocyanidin content: a multicentric randomized double blind study. BMC Infect Dis. 2010;10:94.
20. Xiong Z, Gao Y, Yuan C, Jian Z, Wei X. Preventive effect of cranberries with high dose of proanthocyanidins on urinary tract infections: a meta-analysis and systematic review. Front Nutr. 2024;11:1422121.
21. EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies. Scientific opinion related to the scientific substantiation of a health claim on Ocean Spray Cranberry Products® and urinary tract infection in women. EFSA J. 2009;943:1–16.
22. EFSA Panel on Nutrition, Novel Foods and Food Allergens; Turck D, Bohn T, Cámara M, et al. Pacran®, a powder obtained from cranberries, and defence against bacterial pathogens in the lower urinary tract: evaluation of a health claim pursuant to Article 13(5) of Regulation (EC) No 1924/2006. EFSA J. 2025;23(4):e9319.
23. European Medicines Agency, Committee on Herbal Medicinal Products. European Union herbal monograph on Vaccinium macrocarpon Aiton, fructus. EMA/HMPC/49135/2017. Adopted 23 November 2022.
24. Heiss C, Istas G, Feliciano RP, et al. Daily consumption of cranberry improves endothelial function in healthy adults: a double blind randomized controlled trial. Food Funct. 2022;13(7):3812–3824.
25. Dohadwala MM, Holbrook M, Hamburg NM, et al. Effects of cranberry juice consumption on vascular function in patients with coronary artery disease. Am J Clin Nutr. 2011;93(5):934–940.
26. Li X, Chen W, Xia J, Pan D, Sun G. The effects of cranberry consumption on glycemic and lipid profiles in humans: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Nutrients. 2024;16(6):782.
27. Lessard-Lord J, Roussel C, Lupien-Meilleur J, et al. Short term supplementation with cranberry extract modulates gut microbiota in human and displays a bifidogenic effect. NPJ Biofilms Microbiomes. 2024;10:18.
28. Straub TJ, Chou W-C, Manson AL, et al. Limited effects of long-term daily cranberry consumption on the gut microbiome in a placebo-controlled study of women with recurrent urinary tract infections. BMC Microbiol. 2021;21:53.
29. Zhang L, Ma J, Pan K, Go VL, Chen J, You WC. Efficacy of cranberry juice on Helicobacter pylori infection: a double-blind, randomized placebo-controlled trial. Helicobacter. 2005;10(2):139–145.

Šis straipsnis skirtas šviesti ir nėra medicininė konsultacija. Jei jums diagnozuota liga, esate nėščia ar reguliariai vartojate vaistų, prieš keisdami mitybą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.