Raudonieji serbentai (Ribes rubrum): pikantiška superuogė kraujotakai, imunitetui ir žarnyno sveikatai

Įvadas

Raudonieji serbentai ( Ribes rubrum ) yra mažos, permatomos raudonos uogos, kilusios iš Vakarų Europos ir dabar plačiai auginamos vidutinio klimato juostose. Žinomi dėl savo ryškaus, aitraus skonio ir dekoratyvinių kekių, raudonieji serbentai jau seniai naudojami tradicinėje medicinoje ir kulinarijoje – nuo ​​drebučių ir sirupų iki sulčių ir tonikų. Raudonieji serbentai, kuriuose gausu polifenolių, vitamino C ir maistinių skaidulų, vis labiau vertinami dėl savo sveikatą stiprinančių savybių. Šviežiai spaustose raudonųjų serbentų sultyse koncentruojamos šios maistinės medžiagos ir bioaktyvūs junginiai, todėl tai patogus ir veiksmingas antioksidantų šaltinis, stiprinantis imunitetą ir gerinantis virškinimo sistemos veiklą.

Aktyvūs junginiai

• Antocianinai ir flavonoliai: įskaitant delfinidiną, cianidiną, kvercetiną ir miricetiną – šie pigmentai ir polifenoliai prisideda prie antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio [1].

• Vitaminas C (askorbo rūgštis): raudonieji serbentai yra puikus šaltinis, turintis daugiau nei 40 mg 100 g, palaikantis imuninę apsaugą ir kolageno sintezę [2].

• Fenolio rūgštys: tokios kaip chlorogeninė ir galio rūgštys, kurios palaiko kraujagyslių ir kepenų sveikatą [3].

• Pektinas ir tirpios skaidulos: naudingos žarnyno sveikatai, mikrobiotos moduliavimui ir cholesterolio kontrolei.

• Organinės rūgštys: įskaitant citrinų ir obuolių rūgštis, kurios suteikia raudoniesiems serbentams rūgštų skonį ir padeda virškinti.

Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai

• Imuninės sistemos palaikymas: raudonųjų serbentų sultyse yra daug vitamino C ir polifenolių, todėl jos stiprina imuninių ląstelių funkciją ir suteikia natūralią apsaugą nuo infekcijų. Askorbo rūgštis gerina neutrofilų ir limfocitų aktyvumą, o flavonoidai moduliuoja citokinų gamybą ir uždegimą [2, 4].

• Antioksidantų apsauga: Raudonieji serbentai pasižymi dideliu bendru antioksidaciniu pajėgumu. Juose esantys antocianinai ir fenoliai suriša reaktyviąsias deguonies formas ir padidina endogeninių fermentų, tokių kaip glutationo peroksidazė, kiekį, mažindami oksidacinį DNR, baltymų ir lipidų pažeidimą [1, 3].

• Priešuždegiminis poveikis: in vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad raudonųjų serbentų ekstraktai sumažina uždegimą skatinančių citokinų (pvz., IL-6, TNF-α) kiekį ir slopina NF-κB signalizaciją. Šis poveikis gali būti naudingas esant uždegiminėms ligoms, tokioms kaip artritas, astma ir širdies ir kraujagyslių ligos [4].

• Širdies ir kraujagyslių sveikata bei kraujotaka: raudonieji serbentai gerina endotelio funkciją ir palaiko mikrocirkuliaciją. Uogose esantys flavonoliai padeda sumažinti kraujospūdį, slopina trombocitų agregaciją ir didina kraujagyslių elastingumą, o pektinas ir kalis palaiko širdies ritmą ir lipidų pusiausvyrą [3, 5].

• Žarnyno sveikata ir mikrobiotos pusiausvyra: raudonųjų serbentų sultyse esančios skaidulos ir fenoliai palaiko žarnyno sveikatą, maitindami naudingas bakterijas, didindami trumpos grandinės riebalų rūgščių (SCFA) gamybą ir slopindami patogenus. Tyrimas su polifenolių turtingais uogų ekstraktais parodė padidėjusį Bifidobacterium ir Lactobacillus augimą [6].

• Kepenų apsauga ir detoksikacija : raudonųjų serbentų ekstraktai palaiko kepenų fermentus, dalyvaujančius detoksikacijoje. Antioksidantai apsaugo kepenų ląsteles nuo toksinų sukeltos žalos, o fenolio rūgštys sustiprina II fazės fermentų aktyvumą kepenyse [3, 7].

• Odos ir kolageno sveikata: raudonuosiuose serbentuose esantis vitaminas C yra būtinas kolageno biosintezei ir žaizdų gijimui. Antioksidantai apsaugo odą nuo UV spindulių sukelto oksidacinio streso, todėl gali sulėtinti senėjimą ir išlaikyti odos elastingumą [2, 8].

Kaip vartoti

Raudonaisiais serbentais galima mėgautis žaliais, nors dėl savo rūgštumo jie ypač tinka sultims, tyrėms ar uogienėms. Šalto spaudimo arba švelniai pasterizuotos raudonųjų serbentų sultys išlaiko didžiąją dalį vitamino C ir polifenolių ir gali būti vartojamos kasdien po 100–200 ml. Norint švelnesnio skonio, jas galima maišyti su obuolių arba morkų sultimis. Liofilizuoti raudonųjų serbentų milteliai ir ekstraktai yra maisto papildai. Kulinarijoje jie naudojami padažuose prie mėsos patiekalų, fermentuoti tonikai ir antioksidantų gausūs sirupai.

Nuorodos

1. Borges, G., Degeneve, A., Mullen, W., Crozier, A. (2010). Flavonoidų ir fenolių antioksidantų identifikavimas juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, raudonuosiuose serbentuose ir agrastuose. Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalas , 58(7), 3901–3909.

2. Carr, AC, Maggini, S. (2017). Vitaminas C ir imuninė funkcija. Maistinės medžiagos , 9(11), 1211.

3. Juranovic Cindric, I., Zeiner, M., Krystofova, O. (2020). Raudonųjų serbentų fenoliai ir jų svarba sveikatai: antioksidacinis, priešuždegiminis ir kepenis apsaugantis poveikis. Maisto chemija , 310, 125872.

4. Wiczkowski, W., Szawara-Nowak, D., Topolska, J. ir kt. (2013). Uogų flavonoidų poveikis uždegiminiam atsakui. Food & Function , 4(9), 1230–1239.

5. Dohadwala, MM, Vita, JA (2009). Vynuogės ir flavonoidai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. „The Journal of Nutrition“ , 139(9), 1788S–1793S.

6. Parkar, SG, Stevenson, DE, Skinner, MA (2008). Galima vaisių polifenolių įtaka gaubtinės žarnos mikroflorai ir žmogaus žarnyno sveikatai. Tarptautinis maisto mikrobiologijos žurnalas , 124(3), 295–298.

7. Nile, SH, Park, SW (2014). Valgomos uogos: bioaktyvūs komponentai ir jų poveikis žmonių sveikatai. Mityba , 30(2), 134–144.

8. Pullar, JM, Carr, AC, Vissers, MCM (2017). Vitamino C vaidmuo odos sveikatai. Nutrients , 9(8), 866.