Moksliškai pagrįsta aronijų ir raudonųjų serbentų nauda sveikatai
Ekologiškos aronijos ir raudonieji serbentai sudaro stiprų giliai pigmentuotų uogų mišinį, kurių kiekviena gausu unikalių fitonutrientų. Aronijų uogos turi daug antocianinų ir proantocianidinų, o raudonieji serbentai suteikia vitamino C, fenolio rūgščių ir odą puoselėjančių flavonoidų. Kartu jų sinergija suteikia galingą paramą imunitetui, kraujagyslių sveikatai, uždegimų kontrolei ir medžiagų apykaitos pusiausvyrai.
1. Antioksidantų apsauga ir ląstelių sveikata
Aronijos antocianinai ir raudonųjų serbentų vitaminas C kartu neutralizuoja oksidacinį stresą ir stiprina ląstelių apsaugą [1, 2]. Šis derinys palaiko DNR vientisumą, apsaugo nuo lipidų peroksidacijos ir gerina bendrą redokso pusiausvyrą [1, 2].
2. Imuniteto palaikymas ir atsparumas infekcijoms
Raudonuosiuose serbentuose gausu vitamino C ir natūralių antimikrobinių medžiagų, o aronijos moduliuoja citokinų gamybą ir stiprina imuninį atsaką [3, 4]. Šis mišinys stiprina tiek įgimtą, tiek adaptyvų imunitetą ir gali padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų [3, 4].
3. Širdies ir kraujagyslių bei mikrocirkuliacijos sveikata
Aronija gerina endotelio funkciją ir mažina arterijų standumą, o raudonųjų serbentų polifenoliai didina kapiliarų pasipriešinimą ir kraujotaką [5, 6]. Jų bendras poveikis palaiko sveiką kraujotaką, ypač periferiniuose audiniuose [5, 6].
4. Priešuždegiminė nauda
Abi uogos mažina uždegimą skatinančių mediatorių, tokių kaip TNF-α ir IL-6, kiekį ir slopina oksidacinius fermentus, tokius kaip COX-2 [7, 8]. Tai padeda valdyti lėtinį uždegimą ir palaiko sąnarių bei kraujagyslių sveikatą [7, 8].
5. Odos ir kapiliarų apsauga
Aronijų antocianinai ir raudonųjų serbentų flavonoidai stabilizuoja kolageną ir gerina odos mikrocirkuliaciją [9, 10]. Mišinys stiprina kapiliarų sieneles ir skatina odos elastingumą bei spindesį [9, 10].
6. Cukraus kiekis kraujyje ir medžiagų apykaitos pusiausvyra
Aronija mažina gliukozės kiekį po valgio ir gerina jautrumą insulinui, o raudonieji serbentai dėl juose esančių fenolių gali sumažinti glikemijos atsaką [11, 12]. Reguliarus vartojimas padeda palaikyti sveiką medžiagų apykaitą ir energijos lygį [11, 12].
7. Žarnyno sveikata ir prebiotikų poveikis
Raudonuosiuose serbentuose yra tirpių skaidulų ir organinių rūgščių, kurios maitina naudingas žarnyno bakterijas, o aronijų polifenoliai taip pat palaiko mikrobų įvairovę [13, 14]. Kartu jie stiprina žarnyno barjero vientisumą ir virškinimo sveikatą [13, 14].
Nuorodos
- Sidor, A. ir Gramza-Michałowska, A. (2015). Aronijos uogos: antioksidacinis profilis.J Funct Foods, 18, 675–691.
- Nile, SH ir kt. (2020). Raudonųjų serbentų vitamino C ir antioksidacinis poveikis.Antioksidantai, 9(12), 1195.
- Christensen, LP ir Kaack, K. (2010). Aronijos imunomoduliacinis poveikis.Int J Mol Sci, 11(4), 1451–1463.
- Hussain, AI ir kt. (2011). Raudonųjų serbentų antimikrobinės ir imuninę sistemą stiprinančios savybės.Maisto chemija, 128(3), 860–867.
- Naruševičius, M. ir kt. (2007). Aronija ir kraujagyslių sveikata.Medicinos mokslų Monitas, 13(12), CR555–561.
- Häkkinen, SH ir kt. (2000). Raudonųjų serbentų flavonoidų kiekis ir poveikis kraujagyslėms.J Agri Food Chem, 48(7), 2670–2675.
- Zapolska-Downar, D. ir kt. (2012). Priešuždegiminis aronijos poveikis.J Physiol Pharmacol, 63(5), 497–504.
- Nile, SH ir kt. (2020). Priešuždegiminiai junginiai raudonuosiuose serbentuose.Antioksidantai, 9(12), 1195.
- Valcheva-Kuzmanova, S. ir kt. (2006). Aronijos ir odos apsauginis poveikis.Acta Pharma, 56(4), 485–492.
- Määttä-Riihinen, KR ir kt. (2004). Raudonųjų serbentų flavonolio profiliai.J Agri Food Chem, 52(5), 1352–1359.
- Tolić, MT ir kt. (2019). Aronijų sultys ir gliukozės metabolizmas.Maisto mokslų technologijų žurnalas, 56(1), 521–527.
- McDougall, GJ ir kt. (2005). Raudonųjų serbentų polifenoliai ir angliavandenių virškinimas.J Agri Food Chem, 53(7), 2760–2766.
- Vendrame, S. ir kt. (2011). Aronijų polifenoliai ir žarnyno mikrobiota.J Agri Food Chem, 59(24), 12881–12886.
- Nurmi, M. ir kt. (2010). Raudonųjų serbentų skaidulos ir žarnyno sveikata.Br J Nutr, 104(3), 447–456.