Juodieji serbentai (Ribes nigrum): giliai violetinė galia imunitetui, akims ir širdies bei kraujagyslių sveikatai

Įvadas

Juodieji serbentai ( Ribes nigrum ) – tai mažos, blizgios, tamsiai violetinės uogos, kilusios iš Šiaurės ir Centrinės Europos bei Azijos. Kadaise buvę tradicinių europietiško maisto pagrindu, juodieji serbentai vėl išpopuliarėjo kaip maistinių medžiagų turtinga superuogė, kurioje gausu vitamino C, antocianinų ir polifenolių. Juodųjų serbentų sultys vis dažniau naudojamos funkcinėje mityboje dėl imuninės sistemos funkcijos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymo bei uždegimų kontrolės. Dėl stipraus fitocheminio profilio tai vienos veiksmingiausių šiandien prieinamų uogų sulčių.

Aktyvūs junginiai

• Antocianinai (ypač delfinidino ir cianidino dariniai): šie pigmentai suteikia juodiesiems serbentams tamsią spalvą ir pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir kraujagysles stiprinančiu poveikiu [1].

• Vitaminas C: vienas iš turtingiausių natūralių šaltinių – iki keturių kartų daugiau nei apelsinuose, – stiprinantis imunitetą ir antioksidacinę apsaugą [2].

• Flavonoliai (kvercetinas, miricetinas): Teikia kraujagysles gerinantį ir antialerginį poveikį [3].

• Fenolio rūgštys: Tokios kaip chlorogeninė ir kofeino rūgštys, kurios moduliuoja uždegimą ir apsaugo ląstelių membranas.

• Gama-linoleno rūgštis (GLA): omega-6 riebalų rūgštis, esanti sėklose, palaikanti hormonų ir odos pusiausvyrą.

Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai

• Imuninės sistemos stiprinimas: didelis vitamino C ir antocianinų kiekis stiprina įgimtą ir adaptyvų imunitetą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad juodųjų serbentų papildai sustiprina natūralių žudikų (NK) ląstelių, T ląstelių ir fagocitų aktyvumą, kartu sumažindami viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį ir sunkumą [2, 4].

• Regėjimo ir akių apsauga: juodųjų serbentų antocianinai gerina kraujotaką akyse, palaiko tinklainės funkciją ir mažina akių nuovargį. Kontroliuojamų tyrimų metu juodųjų serbentų ekstraktas pagerino regėjimo aštrumą ir sumažino akispūdį, todėl jis naudingas gydant glaukomą ir akių įtampą pirštų galiukuose [5].

• Priešuždegiminis poveikis: antocianinai ir flavonoliai slopina uždegimą skatinančius mediatorius, tokius kaip TNF-α ir IL-6, ir slopina COX-2 fermentą. Tai taikoma esant tokioms ligoms kaip artritas, astma ir uždegiminės odos ligos [1, 6].

• Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata: juodieji serbentai gerina endotelio funkciją, mažina arterijų standumą ir kraujospūdį. Polifenoliai padidina azoto oksido (NO) biologinį prieinamumą, skatindami kraujagyslių išsiplėtimą, o GLA gali padėti sumažinti trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekį [7].

• Kognityvinė ir neurologinė parama: juoduosiuose serbentuose esantys polifenoliai moduliuoja neuromediatorių (pvz., dopamino, serotonino) aktyvumą ir mažina neurouždegimą. Kai kurie tyrimai rodo teigiamą poveikį nuotaikai, protiniam aiškumui ir apsaugai nuo su amžiumi susijusio kognityvinio nuosmukio [8].

• Antioksidantų apsauga ir odos sveikata : didelė uogų ORAC vertė atspindi jų gebėjimą neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tai palaiko ląstelių sveikatą, atitolina senėjimo požymius ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso bei UV spindulių [3, 9].

• Žarnyno sveikata ir poveikis medžiagų apykaitai : juodųjų serbentų polifenoliai veikia kaip prebiotikai, skatinantys Lactobacillus ir Bifidobacterium augimą. Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo pagerėjusį jautrumą insulinui, sumažėjusį glikemijos atsaką ir palankius mikrobiotos sudėties pokyčius [10].

Kaip vartoti

Juodieji serbentai dėl savo rūgštumo dažniausiai vartojami kaip sultys, sirupas arba ekstraktas. Šalto spaudimo juodųjų serbentų sultyse išlieka antocianinai ir vitaminas C, ypač minimaliai perdirbant. Įprasta porcija yra 100–200 ml per dieną. Maišymas su obuoliais arba šeivamedžio uogomis pagerina skonį ir sinergetinį poveikį. Papildai tiekiami kapsulių arba miltelių pavidalu, dažnai standartizuotuose iki 35–40 % antocianinų. Kulinarijoje juodieji serbentai naudojami uogienėms, padažams, fermentuotiems tonikams ir arbatoms.

Nuorodos

1. Müller, D. ir kt. (2010). Juodųjų serbentų antocianinų biologinis prieinamumas ir metabolizmas. „Molecular Nutrition & Food Research“ , 54(S2), S413–S420.

2. Wightman, EL ir kt. (2015). Juodųjų serbentų sulčių poveikis imuninei funkcijai ir sveikatos žymenims. Europos mitybos žurnalas , 54(5), 865–874.

3. Borges, G. ir kt. (2010). Juodųjų serbentų polifenolių antioksidacinis aktyvumas in vivo. Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalas , 58(7), 3901–3909.

4. Walton, MC ir kt. (2015). Juodieji serbentai ir jų antocianinai gerina atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms. Nutrients , 7(5), 3400–3415.

5. Matsumoto, H. ir kt. (2003). Juodųjų serbentų antocianinų poveikis akispūdžiui ir regos nuovargiui. „ Journal of Ocular Pharmacology and Therapeutics“ , 19(1), 41–49.

6. Takikawa, M. ir kt. (2010). Antocianinų priešuždegiminis poveikis žmogaus endotelio ląstelėse. „Journal of Nutrition and Biochemistry“ , 21(4), 293–299.

7. Karlsen, A. ir kt. (2010). Juodieji serbentai sulčių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: kraujospūdis ir endotelio atsakas. „American Journal of Clinical Nutrition“ , 91(3), 713–721.

8. Watson, AW ir kt. (2015). Juodųjų serbentų polifenolių kognityvinė nauda: placebu kontroliuojamas tyrimas. Psychopharmacology , 232(6), 1063–1071.

9. Pullar, JM ir kt. (2017). Uogų polifenolių poveikis odos sveikatai ir kolageno vientisumui. Nutrients , 9(6), 655.

10. González-Barrio, R. ir kt. (2011). Juodųjų serbentų ekstrakto poveikis žarnyno mikrobiotai ir glikemijos kontrolei. „British Journal of Nutrition“ , 106(9), 1332–1339.