Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai
Virškinimo sveikata ir žarnyno gleivinės atstatymas
Alavijo sultys ramina virškinamąjį traktą, palaiko gleivinės barjerą ir gerina žarnyno vientisumą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad alavijas pagerina dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus ir padeda sumažinti opinio kolito uždegimą [3, 4].
Imuniteto moduliacija ir priešuždegiminis poveikis
Acemananas stiprina makrofagų ir limfocitų aktyvumą, moduliuoja citokinų gamybą ir padeda reguliuoti imuninį atsaką. Alavijo fitocheminės medžiagos slopina COX ir LOX fermentus, dalyvaujančius uždegime [1, 5].
Odos sveikata ir kolageno gamyba
Alijošiaus vartojimas per burną padidina I tipo kolageno sintezę ir odos drėkinimą, tuo pačiu apsaugodamas nuo UV spindulių sukeltos oksidacinės žalos. Jis buvo naudojamas spuogų gydymui, psoriazei ir žaizdų gijimui skatinti [6].
Antioksidantinis aktyvumas ir detoksikacijos palaikymas
Alavyje yra glutationo peroksidazės ir superoksido dismutazės (SOD), kurios palaiko endogeninę antioksidacinę apsaugą. Šie fermentai kartu su vitaminais C ir E padeda apsisaugoti nuo oksidacinio streso ir padeda kepenų detoksikacijos procesams [2, 7].
Cukraus kiekio kraujyje ir lipidų reguliavimas
Alavijo sultys gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, HbA1c ir bendrą cholesterolio kiekį. Kontroliuojamuose tyrimuose alavijas pagerino jautrumą insulinui ir lipidų žymenis asmenims, sergantiems prediabetu ir 2 tipo diabetu [8].
Antimikrobinis ir žarnyno mikrobiotos poveikis
Alavijo fitocheminės medžiagos pasižymi antibakterinėmis, priešgrybelinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Kai kurie in vitro ir su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad alavijas gali palaikyti sveiką mikrobiomą, mažindamas kenksmingas bakterijas ir skatindamas naudingų rūšių dauginimąsi [9].
Žaizdų ir audinių atstatymas
Be vietinio vartojimo, geriamasis alavijas skatina fibroblastų proliferaciją, angiogenezę ir tarpląstelinės matricos pertvarkymą, prisidėdamas prie audinių regeneracijos [6, 10].
Nuorodos
- Eshun, K., ir He, Q. (2004). Alavijas: vertingas ingredientas maisto, farmacijos ir kosmetikos pramonei – apžvalga.Kritinės apžvalgos maisto mokslo ir mitybos srityse, 44(2), 91–96.
- Hamman, JH (2008). Alavijo lapų gelio sudėtis ir panaudojimas.Molekulės, 13(8), 1599–1616.
- Davis, RH ir kt. (2006). Alijošiaus priešuždegiminis ir žaizdų gijimas.Etnofarmakologijos žurnalas, 93(1), 3–15.
- Langmead, L. ir kt. (2004). Atsitiktinės atrankos būdu atliktas, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas geriamojo alavijo gelio tyrimas dėl aktyvaus opinio kolito.Maisto farmakologija ir terapija, 19(7), 739–747.
- Park, MY ir kt. (2011). Acemanano imunomoduliacinis poveikis pelėms.Tarptautinė imunofarmakologija, 11(2), 219–224.
- Vogler, BK ir Ernst, E. (1999). Aloe vera: sisteminė jos klinikinio veiksmingumo apžvalga.Britų bendrosios praktikos žurnalas, 49(447), 823–828.
- Hu, Y. ir kt. (2003). Alavijo preparatų laisvuosius radikalus gaudantis aktyvumas.Maisto chemija, 91(3), 413–418.
- Huseini, HF ir kt. (2012). Alavijo gelio antihiperglikeminis ir antihipercholesteroleminis poveikis pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu: atsitiktinių imčių dvigubai aklas placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas.Fitoterapijos tyrimai, 26(2), 179–185.
- Pandey, R., Mishra, A. (2010). Neapdoroto alavijo (Aloe barbadensis) ekstrakto antibakterinis aktyvumas prieš kliniškai izoliuotus bakterinius patogenus.Taikomoji biochemija ir biotechnologija, 160(5), 1356–1361.
- Chithra, P., Sajithlal, GB ir Chandrakasan, G. (1998). Alavijo įtaka kolageno savybėms gydant odos žaizdas žiurkėms.Molekulinė ir ląstelinė biochemija, 181 (1–2), 71–76