Moksliškai pagrįsta nauda sveikatai
Daugybė klinikinių tyrimų patvirtina, kad burokėlių sultys dėl didelio nitratų kiekio mažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kasdienis vartojimas pagerina endotelio funkciją ir pagerina arterijų elastingumą, ypač asmenims, sergantiems hipertenzija [1].
Pagerėjęs pratimų atlikimas
Burokėlių sultys arba jų derinys su kitomis funkcinėmis sultimis padidina tiek elitinių sportininkų, tiek mėgėjų ištvermę ir efektyvumą. Nitratų ir azoto oksido metabolizmas sumažina deguonies sąnaudas submaksimalaus fizinio krūvio metu ir atitolina nuovargį, didindamas mitochondrijų efektyvumą [5].
Širdies ir kraujagyslių apsauga
Be kraujospūdžio mažinimo, burokėliai palaiko bendrą širdies sveikatą, gerindami lipidų profilius, mažindami arterijų standumą ir apsaugodami nuo oksidacinio streso bei uždegimo, kurie prisideda prie aterosklerozės [6].
Priešuždegiminis poveikis
Betalainai, ypač betaninas, mažina uždegimo žymenis, tokius kaip C reaktyvusis baltymas (CRB), ir slopina ciklooksigenazės fermentus (COX-1, COX-2), o veikimo mechanizmai yra panašūs į nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) [2].
Kepenų detoksikacija ir antioksidacinė apsauga
Burokėliai palaiko kepenų funkciją, skatindami glutationo sintezę ir stiprindami II fazės detoksikacijos fermentus. Jų antioksidacinis poveikis mažina lipidų peroksidaciją ir apsaugo kepenų ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo [7].
Kognityvinė ir kraujagyslių smegenų sveikata
Burokėlių sultyse esantis azoto oksidas gali pagerinti smegenų kraujotaką, ypač priekinėje smegenų žievės dalyje, kuri dalyvauja vykdomosiose funkcijose. Kai kurie tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms vartojant burokėlių papildus pagerėjo kognityviniai gebėjimai ir reakcijos laikas [8].
Žarnyno mikrobiotos moduliacija
Burokėlių polifenoliai ir skaidulos veikia kaip prebiotikai. In vitro ir su gyvūnais atlikti tyrimai rodo padidėjusį naudingų mikrobų kiekį ir trumpos grandinės riebalų rūgščių gamybą, o tai prisideda prie žarnyno sveikatos ir sisteminės medžiagų apykaitos pusiausvyros [9].
Nuorodos
- Kapil, V., Weitzberg, E., Lundberg, JO ir kt. (2015). Klinikiniai nitratų-nitritų-NO metabolizmo kelio įrodymai: dėmesys sutelktas į burokėlių sultis.Azoto oksidas, 45, 77–83.
- Clifford, T., Howatson, G., West, DJ ir kt. (2015). Galima raudonųjų burokėlių papildų nauda sveikatai ir ligoms.Maistinės medžiagos, 7(4), 2801–2822.
- Kujala, TS, Loponen, JM, Klika, KD ir kt. (2000). Fenoliai ir betacianinai raudonuosiuose burokėliuose (Beta vulgaris) šaknis: Šaldymo pasiskirstymas ir poveikis.Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalas, 48(11), 5338–5342.
- de Zwart, LL, Meerman, JHN, Commandeur, JNM ir kt. (1999). Laisvųjų radikalų žalos biomarkeriai: taikymas eksperimentiniams gyvūnams ir žmogaus tyrimams.Britų klinikinės farmakologijos žurnalas, 48(6), 693–705.
- Jones, AM, Thompson, C., Wylie, LJ ir kt. (2018). Mitybos nitratai ir fizinis pajėgumas.Metinė mitybos apžvalga, 38, 303–328.
- Siervo, M., Lara, J., Ogbonmwan, I. ir kt. (2013). Neorganinių nitratų ir burokėlių sulčių papildai mažina kraujospūdį suaugusiesiems: sisteminė apžvalga ir metaanalizė.Mitybos žurnalas, 143(6), 818–826.
- Kanner, J., Harel, S., Granit, R. (2001). Betalainai: nauja katijonizuotų antioksidantų klasė su maistu.Žemės ūkio ir maisto chemijos žurnalas, 49(11), 5178–5185.
- Presley, TD, Morgan, AR, Bechtold, E. ir kt. (2011). Ūmus didelės nitratų koncentracijos dietoje poveikis smegenų perfuzijai vyresnio amžiaus žmonėms.Azoto oksidas, 24(1), 34–42.
- Hobbs, DA, Kaffa, N., George, TW ir kt. (2013). Burokėliai ir širdies ir kraujagyslių sveikata: atsitiktinių imčių kontroliuojamas kryžminis tyrimas.Britų mitybos žurnalas, 110(11), 2064–2075.